Niekuo neišsiskirianti, gal tik truputį ryškesnė už kaimynes, žvaigždutė nuotraukos centre yra Glizas 581 (Gliese 581) – taip žymima artimųjų žvaigždžių kataloge, pradėtame kurti ir pavadintame vokiečių astronomo Viljamo Glizo (Wilhelm Gliese) vardu. Žvaigždė Glizas 581 yra vos už 20 šviesmečių nuo mūsų Svarstyklių žvaigždyne. Astronomai neseniai paskelbė atradę didžiulę planetų sistemą aplink Glizą 581, o tarp jų ir labiausiai į Žemę panašią planetą iš visų iki šiol rastų už Saulės sistemos ribų. Tačiau Glizas 581 nėra į Saulę panaši žvaigždė. Tai raudonoji nykštukė, daug mažesnė ir šaltesnė už mūsų gimtąją žvaigždę. Visgi, mažiausia iš jos planetų, spėjama, skriejančių aplink Glizą 581, yra penkis kartus masyvesnė už Žemę ir maždaug 1,5 didesnio skersmens. Ši žemė milžinė apsuka aplink žvaigždę kas 13 dienų, 14 kartų mažiau nutolusi nuo savo gimtojo šviesulio, negu Žemė nuo Saulės. Kadangi ši planeta skrieja arti šaltos žvaigždės, jos paviršiaus temperatūra, manoma, yra tarp 0 ir 40 laipsnių Celsijaus. Vadinasi, vanduo joje gali būti skystas, o tai – tinkama terpė gyvybei.
