Karštų dujų sūkuryje tarsi žvėris tūno niekada tiesiogiai nematomas kosminis objektas – juodoji bedugnė. Tačiau tirdami šviesą, sklindančią iš verpetu aplink ją besisukančių dujų, mokslininkai gali nustatyti ne tik juodosios bedugnės buvimą, bet ir kai kurias tikėtinas aplinkos savybes. Pavyzdžiui, atrasta, kad dujos, supančios juodąją bedugnę GRO J1655-40, mirksi 450 kartų per sekundę dažniu. Manoma, kad taip vyksta dėl to, kad viduje tūnanti 7 kartus didesnės masės negu Saulė juodoji bedugnė labai greitai sukasi aplink savo ašį. Tačiau mokslininkai vis dar nežino, koke fizikos dėsniai sukuria keistąjį mirksėjimą ar palyginti ne tokį greitą, tariamai periodinį, medžiagos virpėjimą (QPO) akrecijos diskuose, supančiuose juodąsias bedugnes ir neutronines žvaigždes.
