Žyma: Dangaus skliaute ir ant Žemės

Kam fotografuoti vien tyrlaukius, jeigu galima pagauti ir įspūdingą dangų virš jų. Štai toks panoraminis pietų pusės vaizdas, skaitmeniniu būdu sulipdytas iš keturių kadrų, buvo nufotografuotas birželio pabaigoje, beveik vidurnaktį, Tyrlaukių (Badlands) nacionaliniame parke Pietų Dakotoje, JAV. Priekyje matyti keistieji stalkaniai (uolos stačiais šlaitais ir plokščiomis viršūnėmis), vadinami Tyrlaukių Siena. Kol per ilgą išlaikymą buvo fotografuojamas naktinio dangaus vaizdas, stalkalnius akimirką apšvietė blykstė. Kalnus primenantys stalkalniai yra sudaryti iš trupių uolienų, ardomų vėjo ir vandens erozijos. Pietų Dakotos Tyrlaukiuose taip pat yra vertingų senovinių geologinių sluoksnių, kuriuose gausu suakmenėjusių gyvūnų ir augalų liekanų – fosilijų. Kai kurioms fosilijoms daugiau negu 25 milijonai metų: jose išlikę svarbūs evoliucijos duomenys apie arklio ir kardadančio tigro kilmę. Ryškiausias danguje – Jupiteris. Pastumkite naršyklės lango slankjuostę į šalį ir išvysite Paukščių Taką dešinėje.

Ar tai ateiviai pakibę virš miesto? Deja, ne. Tai – daugiasluoksniai lęšio formos debesys. Tokie debesys susikuria tada, kai drėgnas oras kyla į viršų palei kalno šlaitus ir atšąla iki rasos taško temperatūros. Tuomet jame esantys vandens garai ima virsti lašeliais, kurių sankaupos ir sukuria baltus debesis. Oro srautai paprastai slenka horizontaliai, tačiau kalnų papėdėse gali kilti vertikaliai į viršų – tada debesys susikuria skirtingame aukštyje ir atrodo sluoksniuoti. Šį kartą neįprastas dangus aplankė Sietlo (Seatlle) miestą (Vašingtono valstijoje, JAV) ir papuošė lęšių debesimis, pakibusiais šalia Reinyro (Rainier) kalno – milžino, stūksančio už mažiau negu 100 km į pietryčius nuo miesto. Įspūdingų lęšio debesų nuotrauka buvo nufotografuota praeitą gruodį.

Ar kada teko aplink Mėnulį matyti drignę – šviesos ratilą? Šis gana dažnas reiškinys pasirodo tuomet, kai ploni aukštumų debesys, sudaryti iš milijonų mažyčių ledo kristalų, uždengia daugumą skliauto. Kiekvienas ledo kristalėlis veikia tarsi mažytis lęšis. Didžioji jų dauguma yra vienodo šešiakampio pavidalo, todėl šviesa, įspindusi pro vieną kristalo sienelę, iškeliauja pro kitą lūždama 22 laipsnių kampu – būtent tokio spindulio yra Mėnulio drignė. Panaši Saulės drignė gali būti matoma dieną. Miestas šioje nuotraukoje – tai San Sebastianas Ispanijoje. Atsitiktinai į kadrą papuolė ir Jupiteris – drignės viršuje, dešinėje. Iki galo vis dar nėra ištirta, kaip iš tikrųjų susidaro ledo kristalai debesyse.

Taip Žemė atrodo naktį. Ar įžiūrėtumėte Lietuvą, o gal net sostinę? Stebėtina, tačiau net kai nešviečia mūsų gimtoji žvaigždė Saulė, didžiuosius pasaulio miestus galite lengvai atpažinti pagal dirbtinių šviesų užlietas gatves. Žmonių sukurtos ugnys daugiausia nušviečia tas planetos dalis, kuriose įsikūrusios labiausiai išsivysčiusios ir tankiausiai apgyvendintos valstybės: Europos pakrantės, JAV rytai ir Japonija. Daug didelių miestų įsikūrė upių ar jūrų pakrantėse tam, kad galėtų pigiau – laivais – gabenti prekes. Visai tamsios vietovės juoduoja centrinėje Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje. Šis kvapą gniaužiantis vaizdas gautas suklijavus šimtus nuotraukų, darytų iš aplink Žemę skriejančių meteorologinių DMSP palydovų.

Ar yra pasaulyje vieta, kur galėtumėte išvysti tokį vaizdą? Taip. Šioje vieno kadro nuotraukoje įspūdingai susilieja artuma, toluma ir begalybė. Tolumoje tarsi smingantis į žemę matyti Paukščių Takas – mūsų Galaktikos pjūvis. Daug arčiau – ryškus žiburys kairėje – Jupiterio planeta. Arčiausiai stūkso mėnulio šviesos užlieti įspūdingi uolakalniai ir stalkalniai Kanjonų žemės nacionaliniame parke Jutoje, JAV. Pačiame priekyje, oloje, – nežinomos kilmės akmenų žiedas, vadinamas Netikrąja kiva. Kiva – tai pueblų (Šiaurės Amerikos pietvakarių indėnų) apeigų vieta. Fotografuojant šią ilgo išlaikymo nuotrauką ola buvo trumpam apšviesta blykste. Astrofotografui Voliui Pačolkai (Wally Pacholka) teko įveikti nelengvą žygį, kad įsigautų į šią olą ir nufotografuotų įspūdingą vaizdą. Vienumoje, tamsoje, laukiant tinkamo momento fotografijai, nerimą kėlė ir kalnų liūtės – pumos.

Keliauninkės planetos, ryškios žvaigždės ir Mėnulio jaunatis puošė dangaus skliauto vakarinę pusę liepos 5 d. po saulėlydžio. Trys dangaus švyturiai – Saturnas (viršuje, kairėje), Marsas ir Liūto α (alfa) žvaigždė Regulas – išsirikiavo vorele virš Mėnulio, išilgai Saulės sistemos ekliptikos plokštumos. Prie šios iškilmingos eisenos prisijungė ir Žemė – prieš jūsų akis užlieta Santa Barbaros miesto Kalifornijoje šviesų. Dūmų debesys slinko ant miesto iš miškų gaisrų, vis dar siautėjančių ant kalvos, dešinėje. Ketvirtadienio vakarą Saturnas ir Marsas bus dar labiau priartėję vienas prie kito, vos per tris ketvirtadalius dangaus skliauto laipsnio.

Fotografas Laris Landolfis (Larry Landolfi) – įkvėptas naktinio dangaus ir kelionės į Deivio fortą (Fort Davis) Teksase, kur įsikūrusi Makdonaldo (McDonald) observatorija – įamžino šį kvapą gniaužiantį vaizdą. Sudėtiniame vaizde atrodo, tarsi smėlėtas kelias nusidriekia aukštyn į dangų, virsdamas Paukščių Taku. Mūsų Galaktikos plokštumos pjūvis, senų senovėje pavadintas Paukščių Taku, kitų tautų – Pieno Taku (lotyniškai Via Lactea – pieno takas), iš tiesų primena šviesų, tarsi pienu nulietą taką, kuriuo seka paukščiai, skrisdami žiemoti į pietus. Pats žodis galaktika yra kilęs iš graikų kalbos žodžio γαλαξίας (galaxias) – pieno, pieniškas. Paukščių Takas gerai matomas naktį be Mėnulio, žemiečių šviesų neužterštose vietovėse, nors ir ne toks spalvotas, kaip šioje nuotraukoje. Ši dangaus juosta švyti susiliejus šviesai iš gausybės žvaigždžių, susikaupusių apie Galaktikos plokštumą, tačiau jos per daug toli ir per blausios, kad būtų galima išskirti po vieną. Išsklaidytą žvaigždžių šviesą raižo tamsūs, regimajai šviesai nepralaidūs, galaktinių dulkių debesų ruožai. 17 a. pradžioje Galilėjas Galilėjus, nutaikęs savo teleskopą į Paukščių Taką, paskelbė, kad tai – gausybės žvaigždžių sankaupa.

Šioje įspūdingoje nuotraukoje dujų milžinas Jupiteris kartu su Paukščių Tako žvaigždėmis ir kosminėmis dulkėmis kabo pietų pusėje priešaušrio valandą virš Pašto Karietos miestelio (Steidžkoučo, Stagecoach), Kolorado valstijoje, JAV. Fotografuotas ketvirtadienį čia Jupiteris yra ryškiausias šviesulys ties vaizdo viduriu. Kaip ir stulbinančio Paukščių Tako, Jupiterio sunku būtų nepastebėti, o dar atidžiau įsižiūrėjus galimas rasti ir Vestos asteroidų juostoje. Vesta ryškiausia iš visų asteroidų ir šiuo metu tamsiame, giedrame danguje ją galite įžiūrėti plika akimi. Vesta (kaip ir Jupiteris) šiomis dienomis tokie ryškūs, nes yra ties opozicija – t.y. arčiausiai mūsų planetos savo kelyje orbita ir lygiai priešingoje pusėje Žemės, negu Saulė. Vestai ši padėtis išskirtinė, kokios nebuvo jau daugelį metų. 2007-aisiais metais taip pat švenčiamos ir 200-osios Vestos atradimo metinės. Kito mėnesio pabaigoje NASA numato paleisti Aušros (Dawn) misiją, skirtą tirti Vestą (ir Cererą) ir pagrindinę asteroidų juostą.

Įspūdingiems žvaigždėtos nakties vaizdams Mirties slėnyje kilo pavojus. Pastūmę slankjuostę į dešinę išvysite visą neįtikėtiną dangaus vaizdą iš vienos tamsiausių, dirbtinių žemiečių šviesų neužterštų vietų, likusių JAV – tai Mirties slėnis (Death Valley) Kalifornijoje. Ši 360 laipsnių dangaus skliauto nuotrauka sudėta iš 30 kadrų, fotografuotų prieš dvejus metus išdžiūvusio ežero dugne, pramintame Lenktynių dykuma (Racetrack Playa). Nuotraukos buvo skaitmeniniu būdu ištemptos ir sudėtos taip, kad vaizdas tilptų į vieną stačiakampį. Dešinėje, priekyje, matyti neįprastas akmuo, kurį ant Lenktynių dykumos paviršiaus, po lietaus tapusio slidžiu, stumia stiprūs vėjai. Tolumoje – naktinio dangaus didybė, tūkstančiai žvaigždžių ir gausybė žvaigždynų. Šviesi juosta viduryje – išlenktas Paukščių Takas . Dirbtinės miestų ir kelių šviesos, šviečiančios į dangų ir atsispindinčios atmosferoje, gresia užgožti tokius tamsius dangaus plotus ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, todėl Tarptautinė tamsaus dangaus bendrija (International Dark-Sky Association) ir JAV Nacionalinio parko tarnyba (US National Parks Service) siūlo būdų nakties tamsai apsaugoti: naudoti iš viršaus dengtus gatvių šviestuvus, tinkamai nukreiptus ir taupius šviesos šaltinius.