Žyma: Saturno palydovai

Čia viena iš arčiausiai fotografuotų, ledą spjaudančio Saturno palydovo Encelado nuotraukų. Ji gauta praeitą savaitę, kai maždaug 1 700 km aukštyje pro sueižėjusį ledinį palydovo rutulį vėl praskriejo Kasinio (Cassini) robotas erdvėlaivis. Ypač ryškioje nuotraukoje galima įžiūrėti autobuso dydžio smulkmenas toje vietovėje Encelade, kur itin aiškiai matyti tigro dryžiai . Visai ne taip, kaip kitose planetose ar palydovuose, šiame nežemiškame paviršiuje, gausiame kalvų ir tarpeklių, visai nematyti kraterių. Kosmoso pirmeiviai galėtų paklausti, kurgi ateityje jiems reikėtų nusileisti šioje neįtikėtinai kalvotoje žemėje, jeigu ieškotų šviežio ledo sankaupų, požeminių jūrų ar net gyvybės žymių? Nors šioje padidinto kontrastingumo nuotraukoje paviršius atrodo tamsus, iš tikrųjų Encelado uolos užklotos balčiausio ledo Saulės sistemoje, atspindinčio beveik 99 proc. jį pasiekiančios Saulės šviesos. Dar mažiausiai penkis kartus Kasinio robotas erdvėlaivis praskries šalia paslaptingojo pasaulėlio, padėdamas astronomams vis geriau jį pažinti.

Kaip atrodo ledo geizeriais nusėtas Saturno palydovo Encelado paviršius? Mokslininkai trokšdami tai sužinoti Kasinio (Cassini) erdvėlaivį-robotą, šiuo metu skriejantį aplink žieduotąjį Saturną, nukreipė link palydovo, kad praskrietų virš jo ir net nusitaikytų pralėkti tiesiai virš vienos iš ledo čiurkšlių . Arčiausiai Kasinis virš Encelado yra praskriejęs vos 52 kilometrų atstumu. Ši nuotrauka buvo fotografuota iš maždaug 30 tūkstančių kilometrų atstumo. Čia, šiaurinėje palydovo pusėje, matyti mažiausiai du paviršiaus tipai. Pirmasis – tai krateriais nusėta žemė – net gausiau negu Encelado pietų poliaus apylinkėse. Antrajam paviršiaus tipui būdinga mažai kraterių, tačiau daugybė gūbrių ir griovų, kurias manoma sukūrė tektoniniai paviršiaus poslinkiai. Kitų planetų geologai (egzogeologai) šiuo metu tiria šią ir kitas iš Kasinio skrydžio praėjusį trečiadienį gautas nuotraukas, norėdami perprasti įvairiarūšį palydovo paviršių, keistuosius ledo geizerius ir tikėtiną galimybę gyvybei atsirasti ir išlikti. Suplanuota dar ne mažiau devynių Kasinio skrydžių pro Enceladą, vienas iš jų šį spalį ypač arti paviršiaus – vos 25 kilometrai.

Kai kurie palydovai po susidūrimų neišgyvena. Tetija – vienas didžiausių Saturno palydovų, 1000 kilometrų skersmens – po susidūrimo nesuskilo, tačiau jos paviršiuje liko milžiniškas smūginis Odisėjo krateris. Kartais vadinamas Didžiąja įduba, Odisėjo krateris išduobtas vedančiame palydovo pusrutulyje (kuris skriejant orbita yra palydovo priekyje). Apie kraterio garbingą amžių galima spėti iš gausybės mažesnių krateriukų, išmuštų viduje tarp įdubos sienų. Kitas didelis krateris – Melantas – matyti ties dienos nakties riba (terminatoriumi) nuotraukos apačioje. Tetijos tankis panašus į vandens ledo tankį. Ši skaitmeniniu būdu paryškinta nuotrauka buvo fotografuota iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, kai jis skriedamas orbita aplink Saturną pralėkė pro pat milžinišką ledo kamuolį.

Kas ta juodoji plynė Titane? Gali būti, kad tai – skystų angliavandenilių jūra. Šį kraštovaizdį mėnesio pradžioje įrašė automatinis Kasinio (Cassini) erdvėlaivis, praskriejęs pro debesuotąjį Saturno palydovą ir radijo bangomis žvalgęs jo paviršių. Juodoji plynė šioje nuotraukoje atspindėjo nedaug radijo bangų – taip atsitinka tose vietose, kur tamsus paviršius yra palyginti lygus, kaip ir skystos medžiagos užlietas. Kad juodoji lyguma yra skystis dar liudija šviesesni, į kranto liniją nepaprastai panašūs jos pakraščiai, nusėti salų ir išraižyti įlankų, intakų vagų. Gana didelį, ištisai lygų plotą užimanti plynė gali reikšti ir tai, kad ši jūra pakankamai gili, gal net siekianti kelias dešimtis metrų gylio. Angliavandenilių jūra Titane ypač domina nežemiškos gyvybės biologus (ekzobiologus), kadangi tokiose vietose kaip ši galėtų rastis gyvų organizmų. 2005 m. Hoigenso (Huygens) zondas nusileido ant Titano ir pirmą kartą žmonijos istorijoje nufotografavo jo paviršių . Automatinis Kasinio erdvėlaivis tęs tyrimus – suplanuoti dar trylika jo skrydžių pro Titaną.

Kodėl kai kurios Titano paviršiaus sritys atspindi tik labai nedidelę radiolokatoriaus siunčiamų signalų dalį? Įtikinamiausias paaiškinimas – ten tyvuliuoja ežerai, tikėtina, iš skysto metano. Radiolokatoriaus signalus, gautus iš praeitų metų liepą pro šalį skriejusio Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, mokslininkai pavertę vaizdais sudėjo į šį Titano srities šiaurėje žemėlapį. Didžiausio Saturno palydovo Titano debesimis užklotas paviršius čia pažymėtas sutartinėmis spalvomis. Apie 150 km plotį apimančiame žemėlapyje tamsuoja tos vietos, kurios atspindi palyginti nedaug radiolokatoriaus siunčiamų signalų. Tokios nuotraukos kaip ši liudija, kad šiuo metu be mūsų planetos žinome tik dar vieną kosminį kūną Saulės sistemoje – Titaną – kurio paviršiuje randama skysčių. Mokslininkai ir toliau tirs Titaną, spėjimus apie metano ežerus bandydami patvirtinti santykine vėjo įtaka, naudodamiesi progomis, kai Kasinio automatinis erdvėlaivis skries pro šalį.

Janas yra vienas keisčiausių Saturno palydovų. Visų pirma, jis keliauja neįprastai – kartu su Epimetėjumi skrieja beveik ta pačia orbita, nutolęs maždaug 50 km. nuo brolio ir nuolat keisdamasis su juo vietomis. Janas, nors truputį didesnis už Epimetėjų, pavidalu primena bulvę ir išilgai yra vos 190 kilometrų skersmens. Antra, Janą nukloję vien tik dideli krateriai ir keistai nematyti mažųjų. Gali būti, kad dėl to kaltos smulkios dulkės, nusėjusios visą palydovo paviršių, panašiai kaip, manoma, ir Pandorą su Telesta. Šioje rugsėjo pabaigoje nufotografuotoje nuotraukoje bulviagalvio Jano užnugaryje matyti viršutiniai Saturno debesų sluoksniai.

Kodėl Dionę juosia šviesūs dryžiai? Neseniai iš aplink Saturną skriejančio Kasinio (Cassini) roboto-erdvėlaivio gautos keistojo palydovo nuotraukos gali padėti atskleisti šią paslaptį. Čia matote tą Dionės pusrutulį, kuris lieka palydovo, skrendančio orbita, „nugaroje“. Atidžiai ištyrę šį vaizdą mokslininkai spėja, kad balti rėžiai – tai šimtus metrų gilyn smengantys ledo tarpekliai. Jie galbūt reiškia, kad praeityje Dionėje būta tektoninių paviršiaus poslinkių. Šviesūs ledo tarpekliai kerta kai kuriuos iš gausybės palydovo kraterių, vadinasi, šie statūs lūžiai paviršiuje atsirado vėliau, negu jiems ant kelio pasipainioję krateriai. Dionę daugiausia sudaro vandens ledas, tačiau palyginti didelis tankis rodo, kad viduje gausu ir uolienų. Džiovanis Kasinis (Giovanni Cassini) atrado Dionę 1684 m. Ši nuotrauka daryta liepos pabaigoje iš maždaug 263 tūkstančių kilometrų atstumo nuo šaltojo pasaulėlio. Didelės raiškos Dionės nuotraukų buvo nufotografuota ir 1980 m. iš pro šalį skriejusio „Keliautojo“ (Voyager) erdvėlaivio.

Ar Saturno palydove Titane atrasti metano ežerai? Ši kvapą gniaužianti naujiena paskelbta atidžiai ištyrus radaro duomenis, praeitą savaitę gautus iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, šiuo metu skriejančio aplink Saturną. Šioje nuotraukoje matyti radaro gauti paviršiaus atspindžiai netoli Titano šiaurinio poliaus. Vaizdas apima maždaug 200 km. Tamsūs plotai nuotraukoje, lygūs lyg stiklas, neatspindėję radaro signalų, ir šalia juoduojančios intakų kraujagyslės gali būti liudija apie skysto angliavandenilio ežerus. Jei tai tiesa, Titanas taps vos antrasis dangaus kūnas Saulės sistemoje, po Žemės, kurio paviršiuje rasta skystos medžiagos. Tolimesni tyrimai iš Kasinio erdvėlaivio, nuolat praskrendančio pro Titaną, gali patvirtinti metano ežerų hipotezę ir toliau stebėti, ir lyginti vėjų poveikį paviršiui.

Švelnūs atspalviai, nakties užlieti dangaus kūnai, plonytė žiedo linija ir trapūs šešėliai – tai milžinės Saturno planetos kasdienybės nuotrauka. Šią spalvotą nuotrauką prieš kelis mėnesius nufotografavo orbitoje aplink Saturną skriejančio Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio kameros, nusigręžusios beveik tiesiai į priešingą Saulei pusę. Planetos pjautuvas ir jos palydovo Rėjos naktis čia matyti tikrų spalvų. Ir tai tik vienas iš 60-ties nebyliojo kino kadrų, kuriuose neseniai galėjote išvysti mažąjį palydovą lekiantį pro milžinę planetą. Kadangi Kasinio automatinis erdvėlaivis buvo beveik ties žiedų plokštumos briauna, vietoj įprasto juostuoto lanko nuotraukoje matyti tik siaura linija. Kasinio nepilotuojamas erdvėlaivis šiuo metu jau pusę užsibrėžto laiko sėkmingai atitarnavo skriedamas aplink Saturną ir puikiai pasiruošęs dirbti dar likusius dvejus metus, tyrinėdamas sudėtingą ir vis naujai nustebinančią planetos sistemą.