Žyma: Žvaigždė

Paskelbta

Alnitakas, Alnilamas, Mintaka

Alnitakas, Alnilamas, Mintaka – šviesios žydros žvaigždės, šiame didingame kosmoso vaizde įstrižai išsirikiavusios iš rytų į vakarus (iš kairės į dešinę). Tai Oriono Juosta, lietuviškai vadinama Trimis Sesutėmis. Šios trys žydros supermilžinės yra karštesnės ir daug masyvesnės už Saulę. Jos dega už 1500 šviesmečių nuo mūsų, užgimusios daug tyrinėtuose Oriono tarpžvaigždiniuose debesyse. Dujų ir dulkių debesys, plaukiojantys šiame regione, iš tiesų kartais primena keistas ir netikėtai mums pažįstamas formas, tokias kaip tamsus Arklio Galvos ūkas ir Liepsnos ūkas netoli Alnitako, matomi apatiniame kairiajame nuotraukos kampe. Šiame įspūdingame 4,4 ir 3,5 laipsnių dangaus ploto vaizde netilpo žymusis Oriono ūkas, pasilikęs apačioje. Spalvotas vaizdas buvo sudėtas iš skaitmeniniu būdu apdorotų juodai baltų fotoplokštelių, įrašytų per raudonus ir mėlynus astronominius filtrus, kompiuteriu pridėjus žalią spalvą. Fotoplokštelės gautos pasitelkus plataus regėjimo lauko Samuelio Osčino (Samuel Oschin) teleskopą Palomaro observatorijoje, Kalifornijoje, JAV, tarp 1987 m. ir 1991 m.

Paskelbta

Žvaigždė pabėgėlė – Žirafos α

Žvaigždės pabegėlės – tai masyvios žvaigždės, sparčiai lekiančios tarpžvaigždinėje erdvėje. Tarsi laivas, skrodžiantis kosminėmis jūromis, žvaigždė pabėgėlė Žirafos α (Žirafos alfa), astronomų žymima Alfa Cam (Žirafos žvaigždynas – lot. Camelopardalis), judėdama daugiau negu 60 kilometrų per sekundę greičiu ir spausdama tarpžvaigždinę medžiagą priešakyje, danguje įžiebė grakštų lanką, dar vadinamą smūgio banga. Ryški žvaigždė kairėje, truputį aukščiau plačiakampės (3 ir 2 laipsnių) nuotraukos centro, Žirafos α, yra maždaug 25 – 30 kartų masyvesnė už Saulę, 5 kartus karštesnė (30 000 kelvinų) ir daugiau nei 500 000 kartų ryškesnė. Nutolusi apie 4 tūkstančius šviesmečių ilgakaklės Žirafos žvaigždyne, žvaigždė pabėgėlė pučia labai smarkų žvaigždinį vėją. Smūgio banga atitolusi nuo žvaigždės apie 10 šviesmečių. Kas privertė šią žvaigždę bėgti? Ilgą laiką astronomai galvojo, kad Žirafos α žvaigždė buvo išstumta iš netoliese skriejančio jaunų karštų žvaigždžių spiečiaus dėl gravitacinės sąveikos su kitais spiečiaus nariais. Dabar dar spėjama, kad žvaigždė ėmė sparčiai lėkti dėl masyvios sprogusios supernovos, su kuria kartu buvo glaudžioje dvinarėje žvaigždžių sistemoje.

Paskelbta

Ryškusis Regulas šalia nykštukinės Liūto I galaktikos

Žvaigždė kairiajame kampe tokia ryški, kad kartais net sunku pastebėti galaktiką apatiniame dešiniajame kampe. Šioje nuotraukoje spindintį Regulą ir Liūto I galaktikėlę skiria vos vienas laipsnis Liūto žvaigždyne. Regulas – jauna, pagrindinės sekos žvaigždė, Liūto alfa – priklauso daugianarei žvaigždžių sistemai. Vienas iš narių, sidabriniam Regului artima dviguba žvaigždė, matyti truputį aukščiau, dešinėje nuo jo. Liūto I yra nykštukinė sferoidinė galaktika Vietinėje galaktikų grupėje, kurioje karaliauja mūsų Galaktika ir M31. Manoma, kad Liūto I yra tolimiausia iš kelių žinomų mažųjų mūsų Galaktikos palydovų – galaktikėlių. Regulas nuo mūsų nutolęs maždaug 75 šviesmečius, o Liūto I – apie 800 tūkstančių šviesmečių.

Paskelbta

NGC 2440: naujos baltosios nykštukės kokonas

Tarsi drugelis, nauja baltoji nykštukė ritasi iš kokono, supusio jos ankstesnį būvį. Šioje nuotraukoje, planetiškojo ūko kokone NGC 2440 slypi viena karščiausių iš visų žinomų baltųjų nykštukių. Ji žiba kaip baltas taškas beveik nuotraukos centre. Mūsų Saulės taip pat, manoma, laukia panašus likimas, bet ne anksčiau negu po maždaug 5 milijardų metų. Šią dirbtinių spalvų nuotrauką skaitmeniniu būdu paryškino astronomas Forestas Hamiltonas (Forrest Hamilton).

Paskelbta

Vežėjo AE – ugninė žvaigždė

Ar Vežėjo AE žvaigždė paskendusi ugnyje? Ne. Nors Vežėjo AE praminta ugnine žvaigžde, nors ją supantis ūkas IC 405 vadinamas Ugninės žvaigždės ūku, o aplinkui matyti tvyrantys rausvi dūmai – tikros ugnies ten nėra. Ugnis, paprastai apibūdinama kaip staigus molekulių jungimasis su deguonimi, atsiranda tik ten, kur yra pakankamai deguonies. Tad ugnis nedera tokiose didelių energijų ir reto deguonies kiekio terpėse, kaip žvaigždės. Medžiaga, panaši į dūmus, – tai daugiausia tarpžvaigždinių vandenilio dujų debesys, išvarpyti dūmų sroveles primenančiais tamsiais pluoštais iš dulkių, gausių anglies. Šviesi Vežėjo AE žvaigždė, matoma truputį žemiau šios nuotraukos vidurio, tokia karšta, kad jos skleidžiama žydra šviesa savo didele energija išmuša elektronus iš aplinkinių dujų. Kai protonai vėl prisijungia elektronus, paprastai išspinduliuojama raudona šviesa, kuri ir matoma supančiame emisiniame ūke. Ugninės žvaigždės ūkas yra maždaug už 1500 šviesmečių, jo skersmuo – apie 5 šviesmečius, ir jis lengvai įžiūrimas nedideliu teleskopu Vežėjo žvaigždyne.

Paskelbta

Alnitakas, Alnilamas, Mintaka

Alnitakas, Alnilamas, Mintaka – šviesios žydros žvaigždės, šiame didingame kosmoso vaizde įstrižai išsirikiavusios iš rytų į vakarus (iš kairės į dešinę). Tai Oriono Juosta, lietuviškai vadinama Trimis Sesutėmis. Šios trys žydros supermilžinės yra karštesnės ir daug masyvesnės už Saulę. Jos dega už 1500 šviesmečių nuo mūsų, užgimusios daug tyrinėtuose Oriono tarpžvaigždiniuose debesyse. Dujų ir dulkių debesys, plaukiojantys šiame regione, iš tiesų kartais primena keistas ir netikėtai mums pažįstamas formas, tokias kaip tamsus Arklio Galvos ūkas ir Liepsnos ūkas netoli Alnitako, matomi apatiniame kairiajame nuotraukos kampe. Šiame įspūdingame 4,4 ir 3,5 laipsnių dangaus ploto vaizde netilpo žymusis Oriono ūkas, pasilikęs apačioje. Spalvotas vaizdas buvo sudėtas iš skaitmeniniu būdu apdorotų juodai baltų fotoplokštelių, įrašytų per raudonus ir mėlynus astronominius filtrus, kompiuteriu pridėjus žalią spalvą. Fotoplokštelės gautos pasitelkus plataus regėjimo lauko Samuelio Osčino (Samuel Oschin) teleskopą Palomaro observatorijoje, Kalifornijoje, JAV, tarp 1987 m. ir 1991 m.

Paskelbta

Tauro RY portretas

Čia gimsta žvaigždės, iš dujų ir dulkių debesies, šiame įspūdingame Tauro RY portrete. Tauro RY – nedidelė žvaigždėdaros sritis Tauro tamsiųjų molekulinių debesų pakraštyje, vos už 450 šviesmečių nuo mūsų. Viduje esanti jauna žvaigždė, apšviečianti apie du trečdalius šviesmečio nusidriekusią sritį, yra didžiulė, šalta ir kintančio ryškio. Žvaigždė vis dar gniaužiasi, ir per kelis milijonus metų, kai žvaigždiniai vėjai nupūs aplinkinius dujų ir dulkių debesis, ji nusistovės ir taps tvirta pagrindinės sekos žvaigžde, kaip ir Saulė. Gali buti, kad aplink ją liks ir planetų sistema. Ši Tauro RY nuotrauka daryta „Dvynių“ observatorijoje (Gemini Observatory) ant Mauna Kea kalno Havajuose, pagal Dorvalio (Dorval) astronomų klubo iš Kvebeko, Kanados, pasiūlymą.

Paskelbta

V838 Mon: nauji duomenys apie šviesos aidą

Plintantis šviesos aidas ir toliau nušviečia dulkių gausią erdvę aplink Vienaragio V838, paslaptingą kintamąją žvaigždę ties mūsų Galaktikos pakraščiu. Ši stulbinanti nuotrauka, gauta iš Hablo teleskopo duomenų, įrašytų 2004 m. spalį, papildo unikalių, didelės rezoliucijos Visatos vaizdų seriją. Aptikę staigų žvaigždės sprogimą 2002 m., astronomai stebi, kaip žybsnis plinta šviesos greičiu per jau anksčiau ten buvusius dulkių debesis, supančius rausvą kintamąją žvaigždę. Sklindantis šviesos aidas yra išties įspūdingas reginys, tačiau astronomai ėmė krapštytis pakaušius, bandydami V838 Mon įterpti tarp jau turimų žinių apie žvaigždžių gyvavimo ciklą. Tyrimai rodo, kad V838 Mon yra jauna dvinarė sistema , kurios narė, didžioji žvaigždė, ir sukėlė sprogimą. Nuo mūsų iki V838 Mon yra apie 20 tūkstančių šviesmečių, o šis Hablo teleskopo vaizdas apima maždaug 14 šviesmečių plotą ties žvaigžde.