Žyma: Observatorijos ant žemės ir teleskopai

Kodėl observatorijos teleskopo kupolas atrodo peršviečiamas ir raudonas? Kol astronomai ruošėsi tyrinėti mažus naktinio dangaus lopinėlius su vienu iš Etskorno (Etscorn) observatorijos teleskopų Naujosios Meksikos technikos universitete (New Mexico Tech), linksmai nusiteikę mokslininkai nutarė nufotografuoti šį pasakišką vaizdą. Norėdami gauti šią atrodytų neįtikėtiną nuotrauką, jie šiek tiek atvėrė observatorijos kupolą, vidų apšvietė raudona šviesa, ir fotografavo ilgu išlaikymu, po truputį kupolą sukdami. Todėl pavyko nufotografuoti ir prasivėrusio kupolo vidų, ir teleskopą. O atsitiktinė properša tarp debesų leido pagauti Grįžulo Rato žvaigždes.

Kodėl žmonės nukreipė galingą lazerį į mūsų Galaktikos centrą? Laimei, tai ne Galaktikos karo pradžia, o tik astronomai, kurie dirba su Didžiuoju teleskopu (Very Large Telescope, VLT) Čilėje ir matuoja nuolat kintančios Žemės atmosferos iškraipymus. Lazeris sukuria dirbtinę žvaigždę. Nuolat žymėdami dideliame aukštyje lazerio sužadintų atomų švytėjimą astronomai akimirksniu nustato atmosferos pokyčius. Ši informacija nusiunčiama Didžiojo teleskopo veidrodžiui, kuris šiek tiek pakreipiamas, kad sumažintų atsiradusius trikdžius. Šį kartą Didysis teleskopas stebėjo tolimą mūsų Galaktikos centrą, taigi išties buvo būtina matuoti žemiečių atmosferos pokyčius. Jeigu jaudinatės dėl tarpgalaktinių karų, tai neverta: žiūrint iš Galaktikos centro galingojo lazerio šviesa susilietų su Saulės šviesa ir abi kartu atrodytų tik kaip blausi tolima žvaigždutė.

Jos tokios milžiniškos, kad atrodo netikros. Didžiojo radijo teleskopų Masyvo (Very Large Array, VLA) antenos primena keistą dinozauro skeleto ir paprastos palydovinės televizijos antenos lėkštės derinį. Visos kartu 27 antenos astronomų tyrimuose užtikrina didelį jautrumą ir didelę vaizdų skyrą. Jas pasitelkę astronomai aptiko ne vieną Visatos paslaptį: vandens ledą Merkurijaus planetoje, mikrokvazarus mūsų Galaktikoje, gravitacijos sukeltus Einšteino žiedus aplink tolimąsias galaktikas ir radijo bangas, lydinčias tolimuosius gama žybsnius. Šioje nuotraukoje – praeitą savaitę netoli Sokoro (Socorro), Naujosios Meksikos valstijoje, JAV, nufotografuota viena iš Didžiojo radijo teleskopų Masyvo antenų.

Žvaigždės tempia šviesos siūlus šioje ilgo išlaikymo nuotraukoje, fotografuotoje prieš Mėnulio patekėjimą pietinėje Dvynių (Gemini South) observatorijoje, ant beveik 2,7 km aukščio Pačiono kalno (Cerro Pachon), Čilės Anduose, Žemės planetoje. Per 1 val. ir 40 min. trukusį nuotraukos išlaikymą kamera ir trikojis stovėjo nejudinami, taigi suktis teko pačiai planetai, o žvaigždės pamažu pietiniame skliaute braukė ratu išlinkusias linijas. Kamera buvo nutaikyta į pietus, o apačioje matyti Dvynių teleskopas. Akimis pasekę išlinkusių šviesos linijų centro link, rastumėte pietinio dangaus skliauto polių, tačiau jis liko už kairiojo, viršutinio šio vaizdo krašto. Tarsi dvi pamėklės išblukę stori dryžiai žymi Magelano Debesis – mūsų Galaktikos palydoves galaktikas, o į kairę nuo observatorijos galite aptikti ir tąkart kritusio meteoro žybsnį.

Pati įspūdingiausia radijo teleskopų grupė pasaulyje yra ir vienas veiksmingiausių teleskopų. Kiekvienas iš 27-ių Didžiojo Masyvo (Very Large Array, VLA) radijo teleskopų yra tikro namo dydžio ir gali būti kilnojamas bėgiais. Šioje nuotraukoje įamžintas Didysis Masyvas, pradėjęs veikti 1980 m., įsikūręs Naujosios Meksikos valstijoje, JAV. Šiuo teleskopu buvo atrastas vandens ledas Merkurijaus planetoje, šviesūs radijo vainikai aplink paprastas žvaigždes, mūsų Galaktikos mikrokvazarai, gravitacijos sukelti Einšteino žiedai aplink tolimąsias galaktikas ir radijo bangos, lydinčios tolimuosius gama žybsnius. Milžiniška Didžiojo Masyvo apimtis leidžia astronomams tirti nepaprastai greitas kosmines čiurkšles, ir net pažymėti mūsų Galaktikos centrą. Planuojamas Didžiojo masyvo teleskopų atnaujinimas.

Šio mėnesio pradžioje 2,5 m skersmens infraraudonųjų spindulių teleskopas gavo nuolatinę vietą prie lango, ir dabar žiūri pro šią angą istorinio lėktuvo Boingo 747 (Boeing 747) fiuzelaže. Teleskopo veidrodį, kuris yra maždaug Hablo (Hubble) kosminio teleskopo veidrodžio dydžio, dengia raudona apsauginė medžiaga. Vadinamas Stratosferos infraraudonųjų spindulių observatorija (Stratospheric Observatory For Infrared Astronomy, SOFIA), teleskopas įtaisytas lėktuve skraidys iki 14 km aukštyje – aukščiau nei 99 procentų atmosferos vandens garų. Vandens garai stipriai sugeria infraraudonąją šviesą, taigi tokiame aukštyje SOFIA galės pagauti infraraudonuosius spindulius, neprieinamus net ir didžiausiems ant žemės stovintiems teleskopams. Nepaprastas SOFIA teleskopas galės aptikti sudėtingas molekules kosminėje medžiagoje, supančioje gimstančias ar mirštančias žvaigždes, naujas saulės sistemas. SOFIA lėktuvas priklauso kompanijai Pan American World Airways ir iš pradžių buvo pramintas Lindbergo kliperiu (Clipper Lindbergh). Lėktuve įtaisyta observatorija pritaikyta kartu skraidyti mokytojams ar dėstytojams, kurie dalyvaus moksliniuose skrydžiuose.

Prieš penkiolika metų, 1990 m. gruodį kosminis orbitinis šatlas „Kolumbija“ iškėlė astronominių teleskopų rinkinį Astro 1 aukštai virš Žemės sugeriančios atmosferos, kad tirtų Visatos ultravioletinius ir rentgeno spindulius. Teleskopai, sutrumpintai žymimi UIT (ultravioletinių vaizdų teleskopas), HUT (Hopkinso ultravioletinių spindulių teleskopas), WUPPE (Viskonsino ultravioletinis foto-poliarimetras) ir BBXRT (plačiajuostis rentgeno spindulių teleskopas), matomi šioje nuotraukoje esantys „Kolumbijos“ krovinių skyriuje, o užnugaryje – įspūdingas Oriono žvaigždynas. Ši nuotrauka fotografuota per naktinį šatlo 90 minučių orbitos periodą, todėl čia teleskopus ir kitas detales apšviečia Mėnulio šviesa.