Žyma: Saturnas

Saturno šešėlyje vyksta neįtikėtini stebuklai. Kasinio (Cassini) automatinis erdvėlaivis, nuolat besisukantis aplink žieduotąjį milžiną, neseniai planetos šešėlyje praleido maždaug 12 valandų, atsigręžęs į užtemdytą Saulę. Kasinio kameros išvydo nelauktą vaizdą – jis įamžintas šioje sutartinėmis spalvomis paryškintoje nuotraukoje. Joje naktinę Saturno pusę iš dalies užlieja šviesa, atsispindėjusi nuo didingųjų žiedų. Patys žiedai planetos priekyje atrodo kaip tamsūs pavidalai, o planetos užnugaryje – užlieti Saulės šviesos ir švelniai ją išsklaidantys. Saturno žiedai taip gerai apšviesti, kad astronomams pavyko rasti net naujų žiedų, nors sunkiai įžiūrimų šioje nuotraukoje. Tačiau ypač aiškiai matyti Saturno E žiedas – kurį, kaip neseniai astronomai atrado, sukuria ledo vulkanai mažajame palydove Encelade – ir pats kraštinis žiedas. Nuotraukos kairėje, truputį aukščiau plataus šviesiojo žiedo, tolumoje, spingsi vos įžiūrimas mažas žydras taškelis – Žemė.

Pagarsėjęs įspūdingais žiedais ir gausybe palydovų, dujų milžinas Saturnas šioje sutartinių spalvų nuotraukoje iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio atrodo neįprastai. Šiame vaizde, sudėliotame iš gausybės atskirų nuotraukėlių, darytų su Regimųjų ir infraraudonųjų spindulių žemėlapių spektrometru (Visual and Infrared Mapping Spectrometer), didingieji žiedai matyti tik iš briaunos – padalinę planetą pusiau. Labiausiai į akis krenta terminatoriaus – ribos tarp dienos ir nakties – atskirtų planetos pusrutulių priešprieša. Melsvai žalsvi pustoniai užkloję dešinę (dieninę) planetos pusę, kur regimoji Saulės šviesa atsispindi nuo viršutinių žieduotojo milžino debesų sluoksnių. Tačiau kairiojoje (naktinėje) pusėje, kur nepakliūva gimtosios žvaigždės spindesys, tarsi žibintas infraraudonaisiais spinduliais švytintys planetos šilti vidiniai sluoksniai atidengia gilesnius debesų sluoksnius. Šiluminis infraraudonųjų spindulių švytėjimas matyti ir plačiose žiedų šešėlių juostose, nusidriekusiose šiauriniame Saturno pusrutulyje.

Jupiterio Didžioji Raudonoji dėmė – tai daugiau nei 300 metų stebimas audros sūkurys – nuo pat teleskopų atsiradimo. Tačiau 2006 m. vasarį planetų tyrinėtojas Kristoferis Gou (Christopher Go) pastebėjo, kad prie jos prisijungė Jaunesnioji Raudonoji dėm, atsiradusi susiliejus mažesnėms balkšvoms audroms ir po to smarkiai paraudusi. Detalioje Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje, fotografuotoje balandį, matyti abu gelsvai rausvi Jupiterio viesulai. Maždaug perpus mažesnė už Didžiąją Raudonąją, Jaunesnioji dėmė yra bemaž Žemės planetos dydžio. Jaunėlė, nuotraukoje matyti truputį žemiau ir kairiau senojo audrų sūkurio, vejasi Didžiąją Raudonąją dėmę atsilikusi per valandą, planetos sukimosi kryptimi iš kairės į dešinę. Nors astronomai iki galo negali paaiškinti, kodėl raudonosios Jupiterio dėmės visgi yra raudonos, jie mano, kad Jaunesnioji Raudonoji dėmė liudija klimato pasikeitimą didžiausioje Saulės sistemos planetoje.

Kodėl Saturno galas nudažytas žydrai? Šioje nuotraukoje vaizdas maždaug toks, kokį išvystų žmogus, jeigu kada nors priskristų pakankamai arti prie žieduotojo milžino. Nuotrauka fotografuota kovo viduryje iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, skriejančio orbita aplink Saturną. Didingieji planetą juosiantys žiedai matyti atsisukę briauna, tarsi plonytė vertikali juosta, tačiau žiedų šešėliai, tamsiais raštais nukloję Saturno paviršių kairėje, išduoda nevienalytę jų struktūrą. Saturno palydovas Enceladas, kurio skersmuo vos 500 kilometrų ir kuriame rasti vandenį spjaudantys fontanai – tai tas juodas krešulys žiedų ašmenyse. Šiaurinis Saturno pusrutulis nuspalvotas žydrai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios dangus Žemėje žydras – abiejų planetų danguje giedrą dieną molekulės išsklaido daugiau žydros negu raudonos šviesos. Pažvelgus giliau į Saturno debesis, visa užlieja tikrasis – auksinis – Saturno debesų atspalvis. Nėra iki galo aišku, kodėl nežemiškos planetos pietų pusrutulis nėra žydras, vienas iš spėjimų – debesys ten pakibę aukščiau. Taip pat dar nėra žinoma, kodėl visgi Saturno debesys gelsvi.

Kasinio (Cassini) erdvėlaivis Saturno naktinėje pusėje nufotografavo sūkuriuojančią debesų audrą, apšviestą žiedų švytėjimo – saulės šviesos, atsispindėjusios nuo dujų milžino didingųjų žiedų. Audrą, nusidriekusią maždaug 3500 kilometrus, pirmieji pastebėjo astronomai mėgėjai, kai ji, sukdamasi aplink planetą, buvo atsidūrusi Saturno dieninėje pusėje. Kai Kasinio erdvėlaivis pasiekė tą pačią planetos pusę, kurioje vyniojasi audra, pajuto radijo trukdžių pliūpsnius, tai leidžia spėti, kad radijo bangų pliūpsniai atsiranda dėl audros žaibų iškrovų. Tačiau pačių žaibų šioje Kasinio erdvėlaivio nuotraukoje nematyti. Mokslininkai pastebėjo, kad ši audra kilo planetos pietų pusrutulyje maždaug tuose plotuose, kur praeitų metų pradžioje siautėjo Slibino audra. Nors naujoji audra yra didesnė ir atrodo galingesnė, tai galėtų būti atgimusi ta pati Slibino audra.

Saturnas, būdamas Žemės opozicijoje, lygiai priešingoje mūsų planetos pusėje nei Saulė, dabar yra puikus taikinys teleskopams. Trečiadienį du astronomijos mėgėjai pasinaudojo šia proga Melune, netoli Paryžiaus, Prancūzijoje. 12 colių (30,5 cm) skersmens teleskopu ir interneto kamera jie įrašė šią skvarbią žieduotojo dujų milžino nuotrauką ir nustebo netikėtai atradę naują audrą Saturne. Audra matoma tarsi baltas taškas Saturno pietų pusrutulyje (pietūs yra nuotraukos viršuje). Panašu, kad audra sutampa su radijo trukdžių pliūpsniais, kuriuos tuo pat metu aptiko Kasinio (Cassini) automatinis erdvėlaivis. Šis reiškinys, manoma, primena praeitų metų pradžioje iš Kasinio erdvėlaivio atrastą Slibino audrą. Tokios audros – tarsi didžiuliai Žemės uraganai, o radijo trukdžius sukelia aukštos įtampos žaibų iškrovos.