Lulinio kometos uodegos

Vingiu lėkdama Saulės sistemos vidinėje dalyje (t. y. arčiau Saulės negu Žemė), Lulinio kometa pro žiūronus ar nedidelį teleskopą gerai matoma abiejuose – šiaurės ir pietų – skliauto pusrutuliuose. Kas visai neseniai nutiko kometos skraistei (komai) ir žalsvai uodegai matyti šiose dviejose nuotraukose, fotografuotose sausio 31 d. (viršuje) ir vasario 4 d. (apačioje). Tamsime Naujosios Meksikos valstijos danguje pagautos kometos nuotraukų plotis – per 2 dangau skliauto laipsnius. Čia regimos abi uodegos. Kairėje kometos pusėje spinga trumpa priešuodegė – dulkių kuokštė, pabirusi orbita skriejančiai kometai iš paskos ir mums, žemiečiams, matyti beveik lygiai iš šono. Skraistės dešinėje, tolyn nuo Saulės, drįksta puošnioji jonų uodega. Visų nuostabai, vasario 4 d. Lulinio jonų uodega atitrūko nuo kometos – tai nufotografuota apatinėje nuotraukoje – matyt, Saulės vėjo magnetiniai laukai ją nubloškė tolyn. 2007 m. NASA palydovai įrašė panašų Enkės (Encke) kometos nuotrūkį. Tik nesijaudinkite, kometų uodegos atauga.

Lulinio kometa artėja

Kiek ryški taps Lulinio kometa? Niekas iki šiol nežino. Nors, deja, labai dažnai nepasiseka tiksliai nuspėti naujai atrastų kometų ryškio, šįkart astronomai įsitikinę, kad šio mėnesio gale Lulinio kometa gali tapti matoma net ir paprasta akimi. Kometa juda šiaurinio dangaus skliauto link ir jau vasario viduryje mūsų kraštuose tekės beveik per patį vidurnaktį, todėl gali būti, kad dangalapį pasitelkusiems dangaus stebėtojams pavyks keliauninkę pagauti net pro paprastus žiūronus. Stebėjimai rodo, kad kometa, oficialiai žymima C/2007 N3 (Lulin), jau pralėkė pro Saulę ir artėja prie Žemės tokia trajektorija, kad vasario pabaigoje skries maždaug viduryje tarp Žemės ir Saulės. Iš Lulinio kometos orbitos spėjama, kad tokia kelionė į vidinę (t. y. arčiau Saulės, negu Žemė) Saulės sistemą uodeguotajai yra pirmoji. Kometą atrado Čiuandži Je (Quanzhi Ye) iš Sun Jatseno (Sun Yatsen) universiteto pagal nuotraukas, kurias fotografavo Čišen Lin (Chisheng Lin) iš Nacionalinio centrinio universiteto Lulinio observatorijos Taivanyje. Todėl kometa ir buvo pavadinta šios observatorijos vardu – arba kalno, ant kurio observatorija pastatyta, vardu: lu lin kinų kalba – elnių giraitė. Šioje nuotraukoje, praėjusį penktadienį fotografuotoje Italijoje, matyti Lulinio kometą gaubianti dujų skraistė (koma) ir uodegos: viena Saulės vėjo nupūsta ir nusidriekusi tolyn nuo mūsų gimtosios žvaigždės, kita – dulkių pėdsakas, likęs pabiręs kometai skriejant orbita ir atrodo, tarsi nusitaikęs į Saulę.

Kometa virš Kalifornijos

Blėstanti Holmso (Holmes) kometa vis dar puošia šiaurinį dangaus pusrutulį, o šioje spalvingoje nuotraukoje, fotografuotoje kovo 4 d. – pūpso viršuje. Apačioje jai nenusileidžia ryškumu rausvasis ūkas NGC 1499, dar vadinamas Kalifornijos ūku, kadangi vaizduotės nestokojantiems žemiečiams primena Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės kontūrus. Žinoma, visai atsitiktinai du kosminiai debesys vienoje nuotraukoje atsidūrė šalimais ir atrodo tarsi esantys panašaus dydžio. Iš tikrųjų Kalifornijos ūkas yra apie 100 šviesmečių skersmens ir tvyro mūsų Galaktikos Oriono vijoje, nutolęs maždaug 1500 šviesmečių nuo Žemės. O Holmso kometa – vos 20 šviesos sekundžių dydžio – skrieja per Saulės sistemą už 25 šviesos minučių, tolėliau Marso orbitos. Kometos dujinės skraistės (komos) molekulės šviečia (fluorescuoja) saulės šviesoje. O Kalifornijos ūkas švyti dėl gausybės vandenilio atomų, kurie atgal prisijungdami prarastus, dažniausiai ultravioletinės žvaigždžių šviesos išmuštus (tai vadinama jonizacija), elektronus išspinduliuoja šviesą. Elektronus išmuša didelės energijos šviesa iš ryškios žvaigždės ūko apačioje – Persėjo ξ (Persėjo ksi).

Maknoto kometos geležinė uodega

Šių metų pradžioje žėrėjusi Žemės planetos danguje Maknoto (McNaught) kometa čia nufotografuota iš erdvėlaivio Stereo A . Maknoto kometos dujų skraistė (koma) tokia šviesi, kad jos atvaizdas išlaikytoje nuotraukoje ištįso į ilgą liniją apačioje. Skaisčioji Venera viršuje, kairiajame kampe, taip pat tarsi aštrus šviesos peilis kerta šį vaizdą. Tačiau jautri skaitmeninė kamera tiksliai perteikia žymiosios Maknoto dulkinės uodegos skiautes, nutįsusias daugiau negu 30 milijonų kilometrų plote į viršų, vaizdo dešinėje. Anksčiau manyta, kad atskirai išlinkusi, blausi juosta dulkinės uodegos kairėje yra kometoms būdinga joninė uodega, susikurianti iš įelektrintų atomų, kurių pluoštus nuo kometos nupučia Saulės vėjas. Tačiau atidžiau ištyrus paaiškėjo, kad ši uodega yra iš neutralių geležies atomų, dėl Saulės šviesos slėgio nustumtų nuo kometos. Tai pirmoji atrasta kometos neutraliosios geležies uodega. Geležies atomai, manoma, atsiranda iš kometos branduolio dulkių smilčių, kuriose yra geležies ir sieros mineralo trolito (FeS).

Didžioji Heilo-Bopo kometa 1997 m.

Vos prieš dešimt metų Heilo-Bopo kometa skriejo aplink Saulę, papuošusi naktinį Žemės planetos dangų. Šioje įspūdingoje nuotraukoje, fotografuotoje neilgai trukus kai kometa kirto perihelį 1997 m. balandžio 1 d. (pralėkė arčiausiai Saulės), matyti ilgą laiką neužmirštos balkšva dulkinė ir melsva joninė uodegos. Joninė uodega čia nutįsusi per daugiau nei dešimt dangaus laipsnių, iki pat dvigubo žvaigždžių spiečiaus Persėjo žvaigždyne, o kometos galva siekia Almaką, šviesią Andromedos žvaigždę. Ar atsimenate Heilo-Bopo kometą? Fotografo sūnūs tikrai atsimena, tada jie nuotraukoje tebuvo 12 ir 15 metų. Didžioji Heilo-Bopo kometa buvo regima plika akimi nuo 1996 m. gegužės iki pat 1997 m. rugsėjo.

Maknoto kometa virš Naujosios Zelandijos

Maknoto (McNaught) kometa, pavadinta jo atradėjo garbei, yra viena šviesiausių dangaus klajūnių mūsų laikais. Ilgai neužsibuvusi šiauriniame skliaute sausio viduryje, kometa nuskriejo į pietus, palikdama ilgą ir neįprastą dulkių uodegą , viliojusią dangaus stebėtojus jau nuo sausio pabaigos. Šioje nuotraukoje kometa nufotografuota prieš dvi savaites tarp Nuostabiojo kalno (Mount Remarkable) ir Sesilės viršukalnės (Cecil Peak), iš Kvinstauno (Queenstown) miestelio, Pietinėje saloje, Naujojoje Zelandijoje. Dešinėje – kometa, o kairėje – Paukščių Tako vidurys. Atidžiai įsižiūrėję galite aptikti ir meteoro dryžį kometos kairėje. Maknoto kometa vis tolsta nuo Saulės ir blykšta, tačiau vis dar išliks matoma pro žiūronus pietinio Žemės pusrutulio gyventojams iki šio mėnesio pabaigos.

Kometa tarp fejerverkų ir žaibų

Kartais įspūdingiausiu reginiu tampa pats dangus. Sausio 26 d. Perto miestelio (Australijoje) gyventojai susirinko pakrantėje grožėtis tolimomis ir artimomis šviesomis padabintu nakties skliautu. Netoliese sproginėjo fejerverkai Australijos dienos proga. O tolimoje jūroje audra spjaudėsi žaibais (vaizdo dešinėje). Tarp debesų uodegą tiesė išties retas šviesulys – Maknoto (McNaught) kometa. Puošnioji kometa buvo tokia šviesi, kad net išliko regima Žemės šviesų gausybėje. Maknoto kometa šiuo metu jau tolsta nuo Saulės ir blykšta, nors dar iki mėnesio pabaigos bus įžiūrima pro žiūronus pietiniame dangaus skliaute. Šis vaizdas skaitmeniniu būdu sujungtas iš trijų nuotraukų, rausvi fejerverkų blyksniai nublukinti.

Per du dangaus pusrutulius nutįsusi kometos uodega

Naktį iš 19 į 20 dieną Maknoto (McNaught) kometos didinga dulkių uodega jau buvo nusidriekusi maždaug 150 milijonų kilometrų (apie 1 astronominį vienetą – tiek, kiek nuo Žemės iki Saulės), tad jai visai parodyti prireikė nuotraukų iš abiejų mūsų planetos pusrutulių. Tai nepaprastas vaizdas – jame sudėtos nuotraukos iš observatorijos ant Paranalo kalno Čilėje (kairėje) ir Karnijos Alpių Italijoje. Kometos orbita (žiūrint iš Žemės) pažymėta taškine linija. Kometos uodega iš dulkių, išpūsta Saulės šviesos slėgio, nutįsta tolyn nuo žvaigždės ir išlinksta kometos orbitos kryptimi. Astronomai mėgina suprasti sudėtingą, dryžuotą kometos uodegos darinį, atsižvelgdami į dulkių daleles veikiančias jėgas: gravitaciją, Saulės vėją ir radiaciją, taip pat nepamiršdami skirtingo dulkių dalelių dydžio ir jų atskilimo nuo kometos laiko. Šiose nuotraukose punktyrine linija pažymėtos kometos sinchronės – nupūstų dulkių dalelių kryptis dangaus klajūnei artėjant prie perihelio – orbitos taško arčiausiai Saulės. Ištisinėmis linijomis pažymėtos kometos sindinės – tam tikro mikronais pažymėto dydžio dalelių padėtis erdvėje (mikronas – milijonoji metro dalis). (Pažymėta: Sun – Saulė, Moon – Mėnulis.)

Dangus ir pilis

Kol Maknoto (McNaught) kometa karaliavo pietiniame dangaus skliaute, praeitos savaitės Mėnulio ir Veneros susitikimą galėjo stebėti abiejų planetos pusrutulių gyventojai. Du žymieji dangaus šviesuliai nufotografuoti šioje įspūdingoje nuotraukoje praeitą šeštadienį virš Almodovaro miestelio, netoli Kordobos, pietinėje Ispanijoje. Šviesioji Venera ir liaunas Mėnulio pjautuvas atrodo žvelgiantys į mažą miestelį, šalimais šviesų užlietos Almodovaro pilies. Didingoji pilis buvo pradėta statyti 8-ajame amžiuje, kaip viena iš Romos strateginių taškų, 20-ajame amžiuje restauruota.

Kometa virš Krokuvos

Šviesioji Maknoto kometa (McNaught arba C/2006 P1) puošė sutemų dangų šią savaitę. Daug kas ją matė ir kalbėjo susižavėję. Andžejus Savovas (Andrzej Sawow) šią dangaus nuotrauką trečiadienį nufotografavo virš Krokuvos, Lenkijoje, su paprastu skaitmeniu fotoaparatu. Jis sakė, kad „astronomija prasiekiama kiekvienam, kas mėgsta žvalgytis po naktinį dangų. Ir laimei, kartais dangus atlygina savo stebėtojams“. Šiuo metu Maknoto kometa matyti prie pat Saulės. Ją, kartu su Merkurijumi galite stebėti tiesiogiai SOHO erdvėlaivio perduodamuose vaizduose – kitur bus sunku šią uodeguotąją klajūnę išvysti. Tačiau kitą savaitę pietinio Žemės pusrutulio gyventojams pasiseks – Maknoto kometa kils aukščiau ir aukščiau virš horizonto naktiniame pietų skliaute.