Žyma: Magelano debesys

Grėsmingojo Tarantulo ūko širdyje slypi milžiniški didelės energijos dujų burbulai, ilgi tamsių dulkių pluoštai ir neįprastai masyvios žvaigždės. Ūko centre susimezgęs žvaigždžių mazgas toks tankus, kad anksčiau buvo manoma ten esant vienai žvaigždei. Šis žvaigždžių spiečius, žymimas R136 arba NGC 2070, nuotraukoje matyti truputį aukščiau centro. Jame gausu karštų jaunų žvaigždžių, kurių didelės energijos šviesa nenustodama jonizuoja ūko dujas, o energiją nešančių dalelių vėjas išpučia burbulus ir išdrasko painias gijas. Sutartinių spalvų nuotraukoje aiškiai matyti audringas ūko vidus. Tarantulo ūkas, dar vadinamas Auksinės Žuvies 30, išsiliejęs Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje, yra vienas iš didžiausių žinomų žvaigždėdaros sričių. Smarki žvaigždėdara jame pratrūksta kas kelis milijonus metų.

Kur galaktikose kaupiasi dulkės? Kad tai sužinotų, mokslininkų grupė sudarė pačią smulkiausią iš visų kaimyninės Didžiojo Magelano Debesies galaktikos dujų ir dulkių debesų nuotraukų. Ši sudėtinė nuotrauka, kurią čia ir matote, buvo fotografuota pro Spitzerio kosminį teleskopą infraraudonojoje šviesoje, kurioje ypač gerai matyti tikrasis įkaitusios medžiagos, kurią į tarpžvaigždinę erdvę atgal išmetė žvaigždės, švytėjimas. Norint gautį tokį vaizdą, tūkstantį kartų smulkesnį už visas anksčiau turėtas Didžiojo Magelano Debesies nuotraukas, į vieną visumą buvo sujungta 300 tūkstančių atskirų kadrų. Čia matyti neaprėpiami dujų ir dulkių debesys, nuspalvoti sutartinėmis spalvomis. Astronomai ištyrė, kad dulkių daugiau susikaupę šalia jaunųjų žvaigždžių (rausvi šviesūs debesys), daug padrikai išsibarstę tarp vyresniųjų žvaigždžių (žalsvi debesys) ir nusėdę apvalkaluose, supančiuose senasias žvaigždes (maži raudoni taškeliai). Matyti ir didžiulės ertmės, kurias nuo dulkių išvalė didelės energijos srautai, sruvę nuo anksčiau gyvavusių masyviųjų žvaigždžių. Blausus žydras švytėjimas (spalva – sutartinė) apačioje sklinda nuo senųjų žvaigždžių ir Didžiojo Magelano Debesies galaktikos centrinės skersės. Ši galaktika yra mūsų Galaktikos playdovė, dreikiasi apie 70 tūkstančių šviesmečių už maždaug 160 tūkstančių šviesmečių nuo mūsų, pietų dangaus skliauto Auksinės Žuvies žvaigždyne.

Kerintis žiburys tamsiame pietinio dangaus skliaute, Didysis Magelano Debesis, čia matomas nufotografuotas per siaurą filtrą, praleidžiantį tik raudoną, vandenilio atomų spinduliuojamą, šviesą. Didelę energiją nešančios žvaigždžių šviesos jonizuoti vandenilio atomai išspinduliuoja tam tikras vandenilio alfa (H alfa), regimai raudonos šviesos bangas, kada elektronas atgal prisijungia joną (rekombinuoja) ir pereina į mažesnės energijos būvį. Todėl šioje Didžiojo Magelano Debesies nuotraukoje atrodo tarsi priberta vandenilio dujų debesų žievelių, apsupusių masyvias, jaunas žvaigždes. Stiprių žvaigždinių vėjų ir ultravioletinių spindulių radiacijos išskaptuoti švytintys vandenilio debesys vadinami H II (jonizuoto vandenilio) sritimi. Šis didelės skyros vaizdas lyg mozaika sudėtas iš 6 nuotraukų, kiekviena – 200 minučių išlaikymo. Tarantulo ūke – didelėje žvaigždėdaros srityje aukščiau centro – irgi matyti daugybė tarpusavyje sukibusių žievelių. Mūsų Galaktikos palydovė, Didžiojo Magelano Debesies galaktika, yra maždaug 15 tūkstančių šviesmečių skersmens ir nutolusi vos 180 tūkstančių nuo mūsų Auksinės Žuvies žvaigždyne.

Portugalų keliautojas Ferdinandas Magelanas ir jo įgula pirmosios kelionės aplink pasaulį metu turėjo marias laiko dangui tyrinėti. Todėl dvi dangaus puošmenos, plika akimi lengvai randamos pietiniame dangaus skliaute, vadinamos Magelano Debesimis. Dabar žinoma, kad šie kosminiai debesys yra nykštukinės netaisyklingosios galaktikos – mūsų didesnės, spiralinės Galaktikos palydovės. Didysis Magelano Debesis, matomas šioje nuotraukoje, tęsiasi daugiau nei 15 tūkstančių šviesmečių, nutolęs nuo mūsų vos 180 tūkstančių šviesmečių ir yra Auksinės Žuvies žvaigždyne. Tai didžiausia mūsų Galaktikos palydovė galaktika, joje slepiasi ir arčiausia mūsų laikų supernova. Ryškus rausvas tumulas kairėje – Auksinės Žuvies 30 arba kitaip dar vadinamas Tarantulo ūkas – milžiniška žvaigždėdaros sritis Didžiajame Magelano Debesyje.