Žyma: Astronautai

Paskelbta

Pora astronautų trimačiame vaizde

Spalio 12 d., STS-115 misijos metu, astronautė Haidmari Stefanišin-Paiper (Heidemarie Stefanyshyn-Piper) fotografavo savo kolegą Džozefą Tanerį (Joseph Tanner). Tą dieną abu jie, dėvintys astronautų kostiumus, dirbo Atlantidos (Atlantis) orbitinės šaudyklės (šatlo) išorėje, maždaug 300 km virš Žemės. Iš dviejų nuotraukų buvo sudėtas šis įspūdingas trimatis vaizdas – anaglifas, skirtas žiūrėti pro raudonus-mėlynus akinius. Raudonų-mėlynų akinių kairė akis turi būti raudono filtro, dešinė – mėlyno. Juos lengva pasigaminti iš spalvotų filtrų, parduodamų raštinės reikmenų parduotuvėse. Tanerio antveidyje matyti atsispindinti pati astronautė ir Saulė, spindinti virš tolimo Žemės krašto.

Paskelbta

Apolonas 17: VIP vieta

Čiupkite savo raudonus-mėlynus akinius ir pasigrožėkite stereo vaizdu iš Litrovo kraterio Tauro kalnuose Mėnulyje! Raudonų-mėlynų akinių kairė akis turi buti raudono filtro, dešinė – mėlyno. Juos lengva pasigaminti iš spalvotų filtrų, parduodamų raštinės reikmenų parduotuvėse. Spalvotame trimačiame anaglife – mėnuleigis Apolonas 17 (Apollo 17), o už jo tolumoje – Mėnulio modulis ir nežemiškos kalvos. Kadangi visas žmonių pasaulis tąkart ruošėsi stebėti Mėnulio modulio pakilimą tiesiogiai per mėnuleigio TV kamerą, ši vieta praminta VIP vieta (VIP vieta – iš angl. k. very important person – ypač svarbių asmenų vieta, geriausios vietos žiūrovų salėje). 1972 m. gruodį Apolono 17 astronautas Judžinas Sernanas (Eugene Cernan) ir Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) praleido apie 75 valandas Mėnulyje, kol jų kolega Ronaldas Evansas (Ronald Evans) skriejo erdvėlaivyje orbitoje, aukštai viršuje. Komanda pargabeno į Žemę 110 kg uolienų ir grunto pavyzdžių, daugiau negu iš bet kurio kito nusileidimo Mėnulyje. Sernanas ir Šmitas vis dar tebėra paskutiniai žmonės, vaikščioję (ar važinėję) po Mėnulį.

Paskelbta

Atspindžiai

Mūsų atspindys parduotuvės vitrinoje ar išgaubtame veidrodyje kartais pralinksmina ar net įkvepia nelauktų minčių. Pažvelkite ir į šią nuotrauką, darytą 300 km virš Žemės planetos liepos 8 d. Gerai įsižiūrėję pamatysite, kad čia save patį nufotografavo astronautas Maiklas Fosamas (Michael Fossum), būdamas atvirame kosmose, kosminei šaudyklei „Diskaveris“ jau prisišvartavus prie Tarptautinės kosminės stoties. Pasukęs fotoaparatą į savo šalmo antveidį jis nufotografavo ir bendražygio Pirso Selerso (Piers Sellers) atvaizdą, atsispindintį dešinėje, ir vieną iš stoties auksinių sparnų – saulės baterijų grandinių, išlinkusių viršuje. Ir, žinoma, kažkur tolumoje – gimtosios Žemės planetos vandenynai.

Paskelbta

APOD švenčia vienuolikos metų sukaktį

Pirmasis įrašas amerikietiškoje svetainėje „Dienos astronominė nuotrauka“ (Astronomy Picture of the Day, APOD) pasirodė lygiai prieš 11 metų, 1995 m. birželio 16 d. Nors tą dieną svetainė sudomino tik 14 lankytojų, didžiuodamiesi galime pranešti, kad iki šios dienos, per vienuolika metų, APOD aplankė ir kosmines nuotraukas peržvelgė daugiau nei 400 milijonų kartų. Gimusi pasaulinio tinklo kūdikystėje ir beveik nesikeitusi, APOD tapo viena pastoviausių ir žinomiausių svetainių nuolat kintančiame interneto pasaulyje. Daug žmonių dar nežino, kad APOD kiekvieną dieną išverčiama į daugelį pasaulio kalbų, tame tarpe ir lietuvių. Dar kartą norime padėkoti mūsų skaitytojams ir astronomams už nuolatinę paramą ir pagalbą, nors padėkos laiškus derėtų siųsti žmonėms, kurie negailėdami jėgų kūrė tas nuostabias astronomijos nuotraukas, be kurių APOD nebūtų gimusi skaitmeninėje erdvėje. Jų vardus ir elektroninio pašto adresus visada nurodome po nuotraukomis. „Dangus virš Marso“ – taip pavadintą nuotraukų viziją matote čia, kurią atsiuntė ištikimas APOD gerbėjas. Ar įžiūrėtumėte, kiek joje atskirų nuotraukų?

Paskelbta

Manevrai kosmose

Kieno ranka yra 17 metrų ilgio ir vietoj pirštų kartais naudoja žmones? Tai Tarptautinėje kosminėje stotyje įtaisyta ranka-robotė Kanadarmas2 (Canadarm2). Kanadarmas2 turi keletą lanksčių sąnarių ir gali pakelti net iki 160 tonų – maždaug tiek sveria pilnas autobusas. Šią ranką-robotę nuotoliniu būdu valdo žmogus stoties viduje. Ypatingo kruopštumo reikalaujantiems darbams į pagalbą gali būti pasikviečiamas ir astronautas, kuris už kojų pritvirtinamas rankos gale, tam skirtoje aikštelėje. Ranka-robotė gali judėti po visą kosminės stoties išorę. Šioje nuotraukoje – ant Kanadarmo2 užlipęs astronautas Stivenas Robinsonas (Stephen Robinson) STS-114 misijos metu, 2005 m. rugpjūtį, kada stotyje dirbo kosmine šaudykle (šatlu) „Diskaveris“ (Discovery) atskridę astronautai. Kosminės šaudyklės dažnai turi savo pačių rankas-robotes, taip pat vadinamas Kanadarmais. Kitais metais Tarptautinės kosminės stoties išorėje bus pritaisyta dar viena milžiniška ranka.

Paskelbta

Neįprastai dažni Mėnulio drebėjimai

Kodėl žemės drebėjimai Mėnulyje tokie dažni? Neseniai atlikta pakartotinė seismometrų, „Apolono“ (Apollo) misijų metu paliktų ant Mėnulio paviršiaus, duomenų analizė parodė, kad maždaug 30 kilometrų spindulio plote įvyko neįtikėtinai daug žemės drebėjimų. Nuo 1972 iki 1977 m. įrašyti 28 Mėnulio drebėjimai. Jų galios pakaktų išjudinti baldus, be to, Mėnulio kietosios uolienos virpėdavo ne vieną minutę – žymai ilgiau nei minkštųjų uolienų žemės drebėjimai mūsų gimtojoje planetoje. Mėnulio žemės drebėjimų priežastis nežinoma. Vienas iš spėliojimų – virpesius sukelia grunto nuošliaužos krateriuose. Kokia bebūtų jų priežastis, būsimieji Mėnulio statiniai turėtų būti statomi taip, kad atlaikytų nuolatinius sukrėtimus. Šioje 1969 m. nuotraukoje, pirmojo nusileidimo Mėnulyje metu, „Apolono“ 11 astronautas Bazas Oldrinas (Buzz Aldrin) stovi šalia ką tik surinkto seismometro ir žvelgia atgal į Mėnulio nusileidimo modulį.

Paskelbta

Apolonas 12: autoportretas

1969 m. lapkritį Apolono 12 astronautas ir fotografas Čarlzas Pitas Konradas (Charles "Pete" Conrad) šioje nuotraukoje įamžino bendradarbį Alaną Byną (Alan Bea), renkantį Mėnulio grunto pavyzdžius Audrų vandenyne. Nepaprasta nuotrauka galėtų didžiuotis kad ir garsiausias fotomenininkas. Rūsti Audrų vandenyno plynė atsispindi Byno šalme, tad vietoj jo veido matyti tik pats fotografavęs Konradas ir šaltas Mėnulio horizontas. Ar tai menas? Žymių fotožurnalistų darbai, kuriuose įamžintas žmonių gyvenimas Žemės planetoje, tokių kaip Luiso V. Haino (Lewis W. Hine) XX amžiaus pradžios Niujorko vaizdai ar Margaritos Burk-Vait (Margaret Bourke-White) nuotraukos žurnalams, laikomos menu. Todėl ir daug dokumentinių astronominių nuotraukų galima laikyti meno kūriniais, dėl ypač meniškai ir jausmingai pateiktų nežemiškų vaizdų.

Paskelbta

Apolonas 17: paskutiniai Mėnulyje

1972 m. gruodį Apolono 17 (Apollo 17) astronautai Judžinas Sernanas (Eugene Cernan) ir Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) praleido Tauro-Litrovo slėnyje Mėnulyje apie 75 val., kol kolega Ronaldas Evansas (Ronald Evans) lūkuriavo aukštai orbitoje. Pradedant trečią ir paskutinę ekskursiją po Mėnulį, Šmitas nufotografavo Sernaną tarp JAV vėliavos ir mėnuleigio, iškėlusio skėtį primenančią anteną. Čia matote šią nuotrauką. Už astronauto nugaros stūkso Skulptūrinės kalvos, o pats fotografavęs Šmitas atsispindi Sernano šalme. Apolono 17 komanda parsiuntė į Žemę 110 kg uolienų ir grunto pavyzdžių – daugiau negu iš kurios nors kitos kelionės į Mėnulį. Iki šiol, praėjus 33 metams, Sernanas ir Šmitas tebėra paskutiniai žmonės, vaikščioję Mėnulyje.