Žyma: Saules Sistema

Paskelbta

Nežemiškų šaltinių ir vagų metai

Praeiti metai buvo ypač sėkmingi nežemiškų šaltinių ir vagų atradimams – kai kurie iš jų suteikė naujų vilčių ieškant skysto vandens ir gyvybės kilmės už Žemės planetos ribų. Padaugėjo įrodymų, kad šaltiniai trykšta ne tik Saturno palydove Encelade , bet ir Marso kopose . Saturno palydove Titane buvo atrasti ežerai , o Marso kraterių šlaituose – tekėjusio skysčio pėdsakai. Saulės sistemoje gali būti įvairių skystų medžiagų: pažliugusio vandens ledo, metano ar praturtinto anglies dvideginio. Šioje nuotraukoje matomas šviesus dryžis Marso paviršiuje tikėtina atsirado per kelis pastaruosius metus tekant skystam vandeniu.

Paskelbta

Naujasis Saulės sistemos apibrėžimas: aštuonios planetos

Kiek planetų Saulės sistemoje? Į šį daugelį mokslininkų kamuojantį klausimą pagaliau rastas atsakymas, kurį pateikė Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS). Planetų yra aštuonios! Praeitą savaitę TAS nubalsavo už naująjį planetų apibrėžimą, kurio sąlygų neatitinka Plutonas. Plutonas priskirtas naujai planetų-nykštukių rūšiai ir laikomas naujos kategorijos – užneptūninių objektų – prototipu. Taigi, liko aštuonios TAS apibrėžtos planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Saulės sistemos objektai, dabar laikomi planetomis-nykštukėmis, yra Cerera, Plutonas ir dar be tikrojo pavadinimo – 2003 UB313 . Bevardis kosminis kūnas ir užvirė visą šią košę, kai mokslininkai ėmė ginčytis, ar galima jį laikyti planeta . Pagal naująjį TAS apibrėžimą, planeta gali būti vadinamas kosminis kūnas, skriejantis aplinks Saulę beveik apskrita orbita, palyginti toli nuo kitų, turintis švarias orbitos apylinkes. Plutono ištrėmimas iš planetų sąrašo vis dar tebėra karštų ginčų tema ir kelia nesutarimus astronomų bendruomenėje.

Paskelbta

UB313: didesnis už Plutoną

Kaip jūs pavadintumėte kosminį kūną, didesnį už Plutoną ir skriejantį išoriniuose (už Žemės orbitos esančiuose) Saulės sistemos plotuose? Niekas dėl to nėra tikras. Toks klausimas kilo patvirtinus, kad neseniai atrastas 2003 UB313, skriejantis du kartus toliau negu Plutonas – tolimiausia Saulės sistemos planeta – ir įstrižai kitų planetų orbitų plokštumai, yra 30 procentų didesnio skersmens negu Plutonas. UB313 dydis išmatuotas pagal jo nustatytą atstumą iki Saulės ir išspinduliuojamus infraraudonuosius spindulius. Prieš tai apie naujai atrasto kosminio kūno dydį buvo spėjama iš regimosios šviesos spindulių, tačiau jie priklauso ir nuo paviršiaus atspindėjimo savybių. Ar 2003 UB313 bus laikomas planeta, paskelbs Tarptautinė astronomų sąjunga. Šioje iliustracijoje matote, kaip galėtų atrodyti UB313, skriejantis tolimoje orbitoje aplink Saulę, kartu su dviem spėjamais palydovais.

Paskelbta

Didžiausia uola Saulės sistemoje

Tas blyškus balsvas taškelis centre – didžiausia rasta uola visoje Saulės sistemoje. Ji didesnė už bet kurį žinomą asteroidą, palydovą ar kometos branduolį. Ji didesnė ir už mūsiškes kietojo paviršiaus planetas. (Niekas nežino, kokio dydžio uolienų branduolys slypi Jupiterio tipo planetų viduje, ar kokio dydžio aplink kitas žvaigždes besisukančios planetos.) Ji buvo pati didžiausia tarp visų akmenuotųjų kosminių kūnų iki praeitų metų pradžios, kai manoma buvo atrasta milžiniška tolima planeta. Erdvėlaivis „Keliautojas 1“ (Voyager 1) nufotografavo šią didžiosios Saulės sistemos uolos nuotrauką 1990 m., skriedamas pačiuose Saulės sistemos pakraščiuose. Ši uola tokia didelė, kad jos pačios gravitacija uolienas sugniaužė į beveik apvalų rutulį ir sulaikė sunkiąsias dujas prie paviršiaus. Šiandien ši uola pradėjo naują skrydį orbita aplink savo žvaigždę – maždaug 5 milijardinį – dar apsisukdama virš 350 kartų aplink savo ašį per kiekvieną kelionės ratą. Laimingų Grigališkojo kalendoriaus Naujųjų Metų visiems mąstantiems gyventojams šios uolos, kurią mes paprastai vadiname Žeme.

Paskelbta

Ar 2003 UB313 yra dešimtoji planeta?

Ar atrasta dešimtoji planeta? Manoma, kad neseniai pastebėtas Saulės sistemos kūnas, žymimas 2003 UB313, skriejantis du kartus toliau negu tolimiausia planeta Plutonas, yra jo dydžio ar netgi dar didesnis. Blausiam 2003 UB313 pavyko taip ilgai likti nepastebėtam, kadangi jis skrieja gerokai pasvirusia orbita (44 laipsnių). Daugelis astronomų spėja, kad yra daugybė kitų ledinių kūnų, didesnių už Plutoną ir tikėtina skriejančių Koiperio juostoje, Saulės sistemos pakraščiuose. Jeigu taip yra ištikrųjų, ir jei bus rasta arčiau už 2003 UB313 skriejančių objektų, dar per anksti atrastąjį 2003 UB313 vadinti dešimtąja planeta. Iliustracijoje matote dailininko pieštą spėjamą 2003 UB313 vaizdą. Ryški žvaigždė dešinėje – taip turėtų atrodyti Saulė. Visas pasaulis nekantriai laukia Tarptautinės astronomų sąjungos sprendimo – ar 2003 UB313 imti vadinti planeta, ar bent jau suteikti ne numeruotą pavadinimą.

Paskelbta

Rastas Saulės sistemos kūnas, didesnis už Plutoną

Ar tai – dešimtoji planeta? Blausus, lėtai judantis taškas rastas kompiuteriu be abejonės yra vienas iš Saulės sistemos pakraščiais skriejančių kūnų, ir jis ne mažesnis už Plutoną. Kūnas, žymimas 2003 UB313, skrieja aplink Saulę daugmaž 100 kartų toliau negu Žemė ir daugiau nei du kartus toliau negu Plutonas (tolimiausia planeta). Tokiame tolyje vienišas apvalus objektas gali spindėti taip ryškiai kaip 2003 UB313 tik tokiu atveju, jei jis bent jau Plutono dydžio ir atspindi visą šviesą. Kadangi 2003 UB313 tikrai nėra visiškai spindus, jis turėtų būti gerokai didesnis. Vieną iš atradimo nuotraukų matote viršuje, padidintą ir pašviesintą. Pirmą kartą 2003 UB313 buvo rastas nuotraukose, gautose automatiniu 1,2 m Samuelio Osčino (Samuel Oschin) teleskopu Palomaro observatorijoje Kalifornijoje, JAV.

Paskelbta

Saulės sistema, kylanti virš Ugnies salos

Jei pralauksite pakankamai ilgą laiką, visa Saulės sistema patekės priešais jus. Tačiau norėdami išvysti tokį vaizdą, turėsite žvelgti ekliptikos kryptimi. Visos planetos ir jų palydovai skrieja aplink Saulę maždaug toje pačioje plokštumoje – ekliptikos plokštumoje. Tai reiškia, kad Žemėje kiekvieną dieną jos kyla maždaug toje pat vietoje ir leidžiasi priešingoje. Prieš dešimt metų gauta ši virtinė nuotraukų, kurioje iš kairės į dešinę – Saulė, Venera. Mėnulis ir Jupiteris – kyla ekliptikos plokštumoje, už Ugnies salos (Fire Island), Niujorko valstijoje, JAV. Kadrai, fotografuoti kas šešias minutes, skaitmeniniu būdu uždėti ant tos pačios vietovės nuotraukos Saulei tekant. Mažesnieji mūsų Saulės sistemos nariai, tarp jų – dauguma kometų ir daugybė asteroidų, ne visada juda ties ekliptika. Fone matomas įspūdingas Ugnies salos švyturys buvo pastatytas 1826 m. ir veikia iki šiol.

Paskelbta

Grūstis Saulės sistemoje

Mūsų Saulės sistema – gausiai prigrūsta. Nors didžiosios planetos susigriebia didžiąją dalį dėmesio, be jų čia pilna uolų, kometų ir asteroidų. Šiame plane matyti žinomų objektų padėtis vidinėje Saulės sistemos dalyje 2002 m. liepos 20 d. Žydros linijos – planetų orbitos. Žali taškai – asteroidai, vadinami mažosiomis planetomis. Raudoni taškai – asteroidai, priartėjantys prie Saulės mažiau nei per 1,3 astronominio vieneto (atstumo nuo Žemės iki Saulės) ir teoriškai kelia susidūrimo su Žeme grėsmę, nors ir neįtikėtinai mažą. Kometos pažymėtos mėlynais kvadratukais, o mėlyni taškai – Jupiterio trojėnai – asteroidai, kurie skrieja Jupiterio orbitoje truputį priekyje arba truputį atsilikę už planetos. Pažymėtina, kad didžioji dalis vidinės Saulės sistemos asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio, pagrindinėje asteroidų juostoje. Kiekvieną dieną šio plano objektai keičia padėtį, daugiausia persikelia tie, kurie arčiau Saulės. Šiandienos planą galite rasti paspaudę čia.