Šie du kadrai, gauti su video kamera, pritvirtinta prie teleskopo, atskleidžia įspūdingas Tarptautinės kosminės stoties , skriejančios apie 350 kilometrų virš Žemės planetos, detales. Vaizdai buvo įrašyti praeitą mėnesį – tuomet, kai stotyje lankėsi kosminės šaudyklės „Atradimas“ (Discovery) komanda, vykdydama misiją STS-119. Gerai matyti didžiulės saulės baterijų plokštės, ryškiai žibančios tamsaus dangaus platybėse. Tikėtina, kad fotografui netgi pavyko pagauti neryškų vaizdą astronauto, atviroje erdvėje atliekantį misijos EVA-2 užduotis (EVA, Extravehicular Activity – liet. darbai erdvėlaivio išorėje) – tvirtinantį įrangą ant vieno iš stoties statramsčių. Astronomas Ralfas Vandebergas (Ralf Vandebergh), dažnai fotografuojantis Tarptautinę kosminę stotį, kai ji skrieja aukštai virš Danijos laukų, tikino, kad jokia kita stoties detalė toje vietoje neturėtų taip spindėti, o baltą, gerai saulės šviesą atspindintį skafandrą vilkintis astronautas kaip tik turėtų matytis tarsi šviesus taškas tamsių statramsčių priešakyje. Vandebergas taip pat pastebėjo, kad pagal laiką ir vietą, kur bolavo paslaptingasis šviesus lopinėlis, galima spėti, kad taip atrodo iš Žemės nufotografuotas besidarbuojantis STS-119 misijos astronautas Džozefas Akaba (Joseph Acaba).
Tarptautinė kosminė stotis vėl plečiasi
Plečiama Tarptautinė kosminė stotis ir vėl pakeitė išvaizdą. Neseniai pasibaigusios misijos metu stotį aplankiusi kosminė orbitinė šaudyklė (šatlas) „Atradimas“ (Discovery) pristatė naujų dalių, tarp kurių – nauji statramsčiai ir saulės baterijų plokštės. Grįždama atgal į Žemę „Atradimo“ komanda nufotografavo šią nuotrauką, kurioje puikiai matyti visoje didybėje išsikerojusios saulės baterijų plokštės. Peržvelgę senesnes ir dabartines stoties nuotraukas galite palyginti, kaip atokiausia žmonijos tvirtovė plėtėsi per kelerius pastaruosius metus. Taip pat čia matote daugybę įvairių stoties modulių, ranką-robotę ir atsargų laivą. Tarptautinė kosminė stotis pradėta statyti 1998 m.
Kosminė stotis ties Mėnuliu
Vasario 2 d., kai JAV ir Kanados gyventojai šventė žiemos pabaigą pranašaujančio Švilpiko dieną, priešpilnis Mėnulis švietė Žemės planetos ankstyvo vakaro skliaute. Iš vakarinio JAV kranto, netoli Hamiltono kalno, Kalifornijos valstijoje, galima buvo išvysti, kaip Tarptautinė kosminė stotis pakilo virš horizonto ir praskriejo priekyje saulės nutvieksto Mėnulio paviršiaus. Kosminė stotis regimai nuo vieno Mėnulio krašto iki kito nulėkė per 0,49 sekundės. Ši aiški nuotrauka, fotografuota pro atidžiai nutaikytą teleskopą, pagavo tą perėjos (tranzito) akimirką – stotis kaip tik slydo virš Giedros jūros. Orbitinė pilis 389 km arba 230 mylių aukštyje keliavo iš šiaurės vakarų pietryčių link (iš 2 val. laikrodžio apskritime atitinkančio taško į 8 val. tašką). Žinoma, Mėnulis buvo tūkstantį kartų toliau. Įspūdingoje nuotraukoje galima įžiūrėti net melsvą stoties švytėjimą – tai Žemės žydrumos atspindys.
Saulės spindulių nutvieksta kosminė stotis
Vis dar spindinti saulės šviesoje gegužės 12 d. Tarptautinė kosminė stotis lėkė per naktinį dangų virš Hombreseno (Hombressen), Vokietijoje. Astronomui Dirkui Eversui (Dirk Ewers) pro nedidelį teleskopą pavyko nufilmuoti įspūdingą vaizdų seką, kaip aukštai viršuje, ne mažiau už 360 km, skriejo žmonių sumeistrauta stotis. Čia – keletas kadrų sudėti į vieną vaizdą. Saulės baterijų plokštėmis apkaišiota stoties ašis yra beveik 90 metrų ilgio. Prie stoties, skriejančios apie 27 800 km per valandą greičiu, kabo prisijungęs Žiulio Verno (Jules Verne) automatinis krovininis erdvėlaivis. Visą kadrų seką galite pažiūrėti parsisiuntę mpeg arba avi failą (1Mb).
Tarptautinė kosminė stotis ir vėl plečiasi
Tvarkoma Tarptautinė kosminė stotis ir vėl pakeitė išvaizdą. Praeitą mėnesį stotį aplankė kosminė orbitinė šaudyklė (šatlas) „Atlantida“ (Atlantis) pristatydama papildomų dalių, tarp kurių – Kolumbo mokslinė laboratorija. Grįždama atgal į Žemę „Atlantidos“ komanda nufotografavo šią nuotrauką, kurioje puikiai matyti visoje didybėje išsikerojusios saulės baterijų plokštės. Peržvelgę senesnes ir dabartines stoties nuotraukas galite palyginti, kaip atokiausia žmonijos gyvenamoji vieta plėtėsi per kelerius pastaruosius metus. Taip pat čia matote daugybę įvairių stoties modulių, ranką-robotę ir atsargų laivą. Tarptautinė kosminė stotis pradėta statyti 1998 m.
Erdvėlaivis artėja prie kosminės stoties
Pro Tarptautinės kosminės stoties langą atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Galima išvysti milžinišką margaspalvę Žemę, begalinį juodą dangų, o kartais net ir stoties aplankyti atskrendantį erdvėlaivį. Taip nutiko ir praeitų metų rugsėjo 20 d., kai erdvėlaivis Soyuz TMA-9 atskraidino ne tik papildomų atsargų, bet ir tris naujus astronautus. Vos kelias dienas prieš fotografuojant šią nuotrauką nuo stoties atgal į Žemę pasuko JAV kosminė šaudyklė (šatlas) Atlantida (Atlantis). Šį kartą trys atvykstantys astronautai buvo amerikietis Maiklas E. Lopesas-Alegrija (Michael E. Lopez-Alegria), rusas Michailas Tiurinas (Mikhail Tyurin) ir iraniečių kilmės amerikietė Anušė Ansari (Anousheh Ansari). Anušė Ansari lankėsi Tarptautinėje kosminėje stotyje labai trumpai, kaip Rusijos federalinės kosmoso agentūros turistė, nusipirkusi bilietą, ir savo įspūdžius aprašė garsiame viešajame dienoraštyje internete. Lopesas-Alegrija buvo kapitonu šios Tarptautinės kosminės stoties komandos, pramintos Ekspedicija 14, kuriai taip pat priklausė skrydžių inžinierius ir Soyuz pilotas Tiurinas, amerikietė skrydžių inžinierė Sunita Viljams (Sunita Williams) ir vokietis skrydžių inžinierius Tomas Reiteris (Thomas Reiter). Tiurinas ir Lopez-Alegrija į Žemę grįžo tik praeitą savaitę.
Atnaujinama Tarptautinė kosminė stotis
Tarptautinė kosminė stotis (International Space Station) bus didžiausias iš visų, žmonių kada nors sumeistrautų ir virš Žemės skriejančių, objektų. Stotis tokia didžiulė, kad ją visą vienų metų nuskraidinti į kosmosą buvo neįmanomą. Šią milžinę astronautai stato po truputį, dideles sekcijas atskraidindami kosminėmis šaudyklėmis (šatlais). Atskiroms stoties dalims sujungti į vieną tvirtą statinį, o tai pat elektros ir aušinimo skysčių tinklams, reikalingi statramsčiai. Jie didžiuliai: daugiau negu 15 metrų ilgio ir daugiau negu 10 tonų svorio. Šio mėnesio pradžioje fotografuotoje nuotraukoje matote astronautus – amerikietį Robertą L. Kurbymą (Robert L. Curbeam) ir švedą Kristerį Faglesangą (Christer Fuglesang) – tvirtinančius naują statramsčio sekciją prie stoties ir besiruošiančius atnaujinti elektros tinklą.
Kelionė per Mėnulio pilnatį
Spalio 6 d. naktiniame mūsų planetos danguje spindėjo beveik pilnas Mėnulis, skriejantis perigėjuje – arčiausiai Žemės esančiame orbitos taške. Ši įspūdinga nuotraukų dėlionė buvo sudaryta iš anksto gerai pasiruošus įrangą ir fotografuojant ryškios Mėnulio šviesos apsuptą Tarptautinę kosminę stotį, sparčiai lekiančią iš dešinės į kairę per tolumoje boluojantį palydovo paviršių. Vaizdas sudėtas iš šešių video kadrų, gautų Treisio (Tracy) miesto užribyje, Kalifornijoje, JAV. Išskėtusi naująsias saulės baterijų plokštes Tarptautinė kosminė stotis tuo metu skriejo už maždaug 418 kilometrų nuo teleskopo kameros. Tolumoje, maždaug tūkstantį kartų toliau, stūksojo didysis spinduliais išpuoštas Tycho krateris.
Tarptautinė kosminė stotis virš horizonto
Tai buvo jų namai. Praeitą savaitę kosminė šaudyklė (šatlas) Diskaveris (Discovery) su STS-121 misijos komanda paliko Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir grįžo į Žemę. Ši nuotrauka nufotografuota neilgai trukus po to, kai šaudyklė atsiskyrė nuo stoties. Matyti gausybė stoties modulių, statramsčių ir ilgasparnių saulės baterijų. Kosmine šaudykle atskridę astronautai 12 dienų praleido stotyje, vadinę ją savo namais. Komanda papildė stoties atsargas ir ruošė ją tolimesniems darbams. TKS liko gyventi ir dirbti dabar jau trys kosmoso tyrėjai (anksčiau buvo du): rusas, amerikietis ir vokietis.
Manevrai kosmose
Kieno ranka yra 17 metrų ilgio ir vietoj pirštų kartais naudoja žmones? Tai Tarptautinėje kosminėje stotyje įtaisyta ranka-robotė Kanadarmas2 (Canadarm2). Kanadarmas2 turi keletą lanksčių sąnarių ir gali pakelti net iki 160 tonų – maždaug tiek sveria pilnas autobusas. Šią ranką-robotę nuotoliniu būdu valdo žmogus stoties viduje. Ypatingo kruopštumo reikalaujantiems darbams į pagalbą gali būti pasikviečiamas ir astronautas, kuris už kojų pritvirtinamas rankos gale, tam skirtoje aikštelėje. Ranka-robotė gali judėti po visą kosminės stoties išorę. Šioje nuotraukoje – ant Kanadarmo2 užlipęs astronautas Stivenas Robinsonas (Stephen Robinson) STS-114 misijos metu, 2005 m. rugpjūtį, kada stotyje dirbo kosmine šaudykle (šatlu) „Diskaveris“ (Discovery) atskridę astronautai. Kosminės šaudyklės dažnai turi savo pačių rankas-robotes, taip pat vadinamas Kanadarmais. Kitais metais Tarptautinės kosminės stoties išorėje bus pritaisyta dar viena milžiniška ranka.