Žyma: Automatiniai erdvėlaiviai ir zondai

Paskelbta

„Keliautojų“ žinutė butelyje

Prieš trisdešimt metų paleisti NASA erdvėlaiviai „Keliautojas 1“ (Voyager 1) ir „Keliautojas 2“ (Voyager 2) šiuo metu yra nutolę vienas15 milijardų, kitas 12,5 milijardų kilometrų nuo Saulės, t. y. maždaug 14 ir 11,5 šviesos valandų. Vis dar veikiančius „Keliautojus“ seka ir valdo Tolimojo kosmoso tinklas (Deep Space Network). Už planetų orbitų nulėkę erdvėlaiviai tėra trečiasis ir ketvirtasis Žemės planetoje pagaminti įrenginiai, po „Pionieriaus 10“ ir „Pionieriaus 11“, pasiekę tarpžvaigždinę erdvę. Nuotraukoje matote 12 colių (30,5 cm) paauksuotą vario diską – gramofono plokštelę, kurioje įrašyti žmonių kultūros ir gyvenimo Žemėje garsai ir vaizdai. Abu „Keliautojai“ skraidina po tokią plokštelę – žinutę butelyje, išmestą į kosminę jūrą. Įrašytą medžiagą atrinko speciali komisija, kuriai vadovavo astronomas Karlas Saganas (Carl Sagan). Plokštelės paviršiuje pavaizduoti paprasti grafikai simboliškai nurodo, iš kur skrenda erdvėlaivis, ir pateikia instrukciją, kaip groti plokštelę. Neįprasta plokštelių konstrukcija turėtų leisti joms gyvuoti ilgą laiką, skrodžiant tarpžvaigždinę erdvę.

Paskelbta

Pimasis Tyrinėtojas

Tai buvo pirmasis JAV palydovas, nuskriejęs į kosmosą. Amerikiečių kariuomenės balistinių raketų padalinys (Army Ballistic Missle Agency) 1958 m. vasario 1 d. į Žemės orbitą paleido pirmąjį Tyrinėtoją (Explorer I) – beveik 14 kg (30 svarų) sveriantį palydovą. Tyrinėtojas I turėjo įrenginius temperatūrai matuoti, mikrometeoritų smūgiams sekti, ir Džeimso Van Aleno (James A. Van Allen) sukurtą prietaisą, skirtą elektronų ir jonų tankiui erdvėje tirti. Džeimso Van Aleno prietaisu padarytas neįtikėtinas ir tuomet nelaukas atradimas: Žemę supa didelės energijos elektronų ir jonų juosta, įklimpusi magnetosferoje. Dabar ji vadinama Van Aleno radiacijos juosta. Tyrinėtojas I nustojo siųsti duomenis tų pačių metų vasario 28 d., tačiau vis dar skriejo orbitoje iki 1970 m. kovo. Vienas pirmųjų astrofozikų Džeimsas Van Alenas mirė šių metų rugpjūčio 9 d., sulaukęs garbingų 91 m. amžiaus.

Paskelbta

Lygus Itokavos asteroido paviršius

Kodėl dalis šio asteroido paviršiaus tokia lygi? Niekas iki šiol nežino, tačiau manoma, kad taip yra dėl asteroido vidinių savybių. Itokavos (Itokawa) asteroidas labiau primena akmenų šūsnį nei kietą uolą. Neįprastą asteroidą šiuo metu tiria japonų nepilotuojamas erdvėlaivis Hajabusa (Hayabusa), kuris mokslininkams paliudijo keistąją kosminio kūno struktūrą ir paviršių, nedaug tenusėtą krateriais. Praeitą mėnesį Hajabusa nusileido ant asteroido lygaus ploto, pavadinto MUSES jūra (MUSES – taip vadinamas šis projektas), ir pririnko grunto pavyzdžių, kurie bus nuskraidinti į Žemę tyrimams. Deja, dėl susisiekimo su nepilotuojamu erdvėlaiviu kliūčių, jo skrydis link Žemės atidėtas iki 2007 m. Kompiuteriu sukurti ateities spėjimai rodo, kad 500 metrų skersmens Itokavos asteroidas atsitrenks į Žemę per ateinančius kelis milijonus metų.

Paskelbta

„Naujieji horizontai“ skrenda į Plutoną

Tikslas – Plutonas. Erdvėlaivis „Naujieji horizontai“ riaumodamas pakilo iš aikštelės Kanaveralo iškyšulyje, Floridoje, JAV, ir pasuko link tolimųjų Saulės sistemos pakraščių. Šis erdvėlaivis – vienas greičiausių iš kada nors žmonių pagamintųjų – pralėkė pro Mėnulį praėjus vos 9 val. po pakilimo ir nusitaikė į Jupiterį, pro kurį praskries 2007 m. pradžioje. Tačiau, net lėkdamas daugiau nei 75 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, žmonių sukurtas kosminis laivas „Naujieji horizontai“ pasieks Plutoną tik 2015 m. Plutonas, devintoji ir kol kas toliausia Saulės sistemos planeta, iki šiol vienintelė likusi nelankyta erdvėlaivių ir nefotografuota iš arčiau. Po devintosios planetos šis automatinis erdvėlaivis aplankys vieną ar kelis Koiperio juostos objektus, skriejančius toliau net už Plutoną. Nuotraukoje matote erdvėlaivį „Naujieji horizontai“, kylantį į šaltąjį kosmosą galingos Atlas V raketos viršugalvyje.

Paskelbta

Žvaigždžių dulkių kapsulė grįžo į Žemę

Vakar skraidanti lėkštė iš kosmoso, susekta radarais ir persekiota malūnsparniais, ir net lėktuvais, nukrito Utos valstijos dykumoje, JAV. Kaip ir praeitą kartą, ateivių ten nebuvo. Ši skraidanti lėkštė – tai „Žvaigždžių dulkių“ (Stardust) automatinio erdvėlaivio grąžinama kapsulė, atskraidinusi Vilto 2 (Wild 2) kometos daleles, surinktas per erdvėlaivio ir senosios kometos susitikimą praeitais metais. Nuotraukoje matote kapsulę, laikinai priglobtą švarioje patalpoje Utoje prieš tai, kai jos dalis bus pristatyta į NASA Džonsono (Johnson) kosmoso centrą Hiustone, Teksaso valstijoje, JAV. Apačioje, dešinėje, matyti dailininko nupiešta iliustracija, vaizduojanti, kaip atrodė kapsulė, ką tik parašiutu nusileidusi Utos dykumoje. Viršuje, dešinėje, – žybtelėjusios kapsulės nuotrauka, daryta vakar iš paieškose dalyvavusio lėktuvo DC-8. Manoma, kad Vilto 2 (Wild 2) kometos dalelės, saugiai atgabentos „Žvaigždžių dulkių“ grąžinamoje kapsulėje, yra senesnės už pačią Saulės sistemą ir galbūt padės įminti mįsles apie mūsų pasaulio ankstyvąją istoriją. Dalelėms ištirti prireiks kelerių metų.

Paskelbta

Robotas Mėnulyje

1970 m. lapkričio 17 d. Tarybų Sąjungos tarpplanetinis erdvėlaivis Luna 17 nuleido pirmąjį važiuojantį nuotolinio valdymo robotą ant Mėnulio paviršiaus. Mėnuleigis 1 (Lunohod 1 ) svėrė vos 907 kg ir buvo numatytas 90 dienų trukmės darbui. Jį realiu laiku valdė penkių žmonių komanda Tolimojo kosmoso centre netoli Maskvos, TSRS, Žemės planetoje. Šis, tarsi iš mokslinės fantastikos knygų išriedėjęs, aštuoniaratis robotas į Mėnulį leidosi pritvirtintas ant nusileidimo modulio viršaus. Mėnuleigiui buvo palikti du nusileidimo takai – iš abiejų pusių – skirti tam atvejui, jei vienoje kurioje pusėje būtų dideli akmenys, kad robotas galėtų nuriedėti kita. Mėnuleigis 1 keliavo Lietaus jūra (Mare Imbrium) 11 mėnesių – tai buvo vienas iš didžiausių Tarybų Sąjungos Mėnulio tyrimų programos pasiekimų. Mėnuleigio 1 darbas oficialiai buvo baigtas 1971 m. spalio 4 d. – lygia 14 metų po pirmojo dirbtinio Žemės palydovo Sputniko paleidimo.

Paskelbta

Sevejerio šuolis

Ši krateriais nusėto Mėnulio paviršiaus panorama sukurta iš JAV Sevejerio 6 (Surveyor 6, liet. – tikrintojas) nusileidimo zondo darytų nuotraukų. Sevejeris 6 nebuvo pirmasis erdvėlaivis, švelniai nutūpęs Mėnulyje… tačiau jis buvo pirmasis nusileidęs ir po to vėl sėkmingai pakilęs! Kai erdvėlaivis pasiekė paviršių netoli Mėnulio saulėtojo pusrutulio centro, 1967 m. lapkričio mėnesį, NASA mokslininkai liepė jam „pašokti“. Trumpam įsijungę erdvėlaivio varikliai pakėlė zondą į 4 metrų aukštį virš paviršiaus. Tada Sevejeris 6 nuskrido dar 2,5 m ir sėkmingai nusileido antrąjį kartą. Sėkmingas Sevejerio 6 šuolis užbaigė šių erdvėlaivių pagrindinę misiją, kurios tikslas buvo įrodyti, kad Mėnulio paviršius saugus nusileisti vėliau žmones atskraidinusiems Apolono (Apollo) erdvėlaiviams.

Paskelbta

Kometos Tempelis 1 kraštovaizdis

Tokį kometos Tempelis 1 branduolio paviršių išvydo iš „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivio paleisto „Smūgio“ (Impactor) zondo nukreipianti kamera. Vos po kelių minučių, įrašius šį atšiaurų vaizdą, kraštovaizdis visiškai pakito, kai smūginis zondas trenkėsi į paviršių netoli dviejų didelių, puskilometrinių kraterių, matomų šios nuotraukos viduryje. Stebėjimai rodo, kad zondas giliai įsiskverbė į paviršių prieš išgaruodamas ir išsprogdino į erdvę palyginti nedidelį nuolaužų debesį. Mokslininkai vis dar skaičiuoja, koks galėtų būti dydis kraterio, išmušto liepos 4 d. Lūženų likučiai vis dar trykšta iš smūgio vietos, ir dėl to kometa švyti gerokai skaisčiau. Nustatydami smūginio kraterio dydį ir tirdami iš kometos vidurių išspjautą debesį, mokslininkai gauna pradinių duomenų, kaip susidarė Tempelio 1 kometa – mūsų pirmykštės Saulės sistemos atvaizdo dalelytė.

Paskelbta

Trylika sekundžių po smūgio

Liepos 4 d. rytą, 8 val. 52 min. (Vilniaus laiku), iš „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivio paleistas zondas trenkėsi į kometos Tempelis 1 (Tempel 1) branduolio paviršių 10 kilometrų per sekundę greičiu. Taikliai smūgiavęs zondas išgaravo, o sprogimo banga išsviedė į erdvę besipučiantį nuolaužų debesį, šioje nuotraukoje nufotografuotą 13 sekundžių po susidūrimo. Tai vienas iš daugelio stulbinančių kadrų, gautų didelės skyros kamera, įmontuota pro šalį praskrendančiame automatiniame erdvėlaivyje. Tempelio 1 bulvės formos branduolys yra apie 5 km skersmens. Smūginiame zonde buvusi kamera taip pat fotografavo branduolį ir smūgio vietą, kol liko 3 sekundės iki susidūrimo. Žinoma, teleskopai aplink Žemę irgi stebėjo įvykį ir susekė staigų kometos Tempelis 1 nušvitimą.

Paskelbta

Trylika milijonų kilometrų iki kometos Tempelis 1

„Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivis vis artėja prie kometos Tempelis 1 (Tempel 1) – apytikriai Manheteno, Niujorko miesto dalies, dydžio kometos. Liepos 3 d. „Smarkusis smūgis“ pasidalins į du atskirus automatinius erdvėlaivius: „Praskrendantį“ (Flyby) ir „Smūgį“ (Impactor). Per kitas 24 val. abu užžiebs variklius ir sudėtingais menevrais ruošis planuotam „Smūgio“ susidūrimui su kometa Tempelis 1. Liepos 4 d. (JAV Nepriklausomybės dieną) 8 val. 52 min. Lietuvos laiku (1val 52 min. Niujorko laiku), jei viskas vyks sklandžiai, 370 kilogramų sveriantis „Smūgis“ trenksis į kometos paviršių daugiau nei 14 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. „Smūgis“ fotografuos artėjančią kometą iki pat susidūrimo akimirkos, o „Praskrendantis“ – tai, kas liks po smūgio, skriedamas netoliese. Ši nuotrauka daryta birželio 19 d. iš maždaug iš 13 milijonų kilometrų atstumo ir ji padėjo atpažinti kometos viduje tūnantį branduolį, apsuptą dujų skraistės – komos. Teleskopai, skriejantys orbitose aplink Žemę, tarp jų ir Hablo (Hubble) kosminis teleskopas, taip pat atidžiai stebės tolimąjį kosminį šokį tyloje. Erdvėlaivio smūgiavimas į kometą gali suteikti neįkainojamų žinių apie kometų sandarą ir ankstyvąją Saulės sistemos istoriją.