Žyma: Meteorai ir meteoritai

Praėjusį savaitgalį maži tolimosios kometos trupiniai nušvietė Žemės planetos dangų. Tai buvo leonidų meteorų liūtis, nors ir gerokai silpnesnė nei prieš kelis metus. Kaip ten bebūtų, kai kurie prisiekę meteorų stebėtojai pranešė, kad smarkiausiu krentančių žvaigždžių metu buvo galima išvysti po meteorą kas minutę. Leonidų meteorų liūtis atsiranda dėl Tempelio-Tutlio (Tempel-Tuttle) kometos, kuri kas 33 metus sugrįždama į vidinę Saulės sistemą (viduje Žemės orbitos) savo kelyje palieka smiltelės dydžio dalelių. Kai Žemė kerta kometos pėdsakų juostą, besisukančią aplink Saulę, danguje nušvinta meteorais virtusios degančios dalelės, kadaise priklausiusios kometai. Ši nuotrauka buvo fotografuota prieš dvi dienas anksti ryte virš Valentunos (Vallentuna) miestelio, Švedijoje. Nors meteorų liūčių smarkumą sunku numatyti ar nuspėti, astronomai tikisi, kad aurigidų (Vežėjo žvaigždyno) meteorų liūtis kitų metų rugsėjį bus neįprastai gausi ryškių meteorų.

1992 m. Pykskilo (Peekskill) meteoritą lekiantį danguje spėjo nufilmuoti 16 žmonių, kol jis įsirėžė į automobilį. Ryškesnis net už Mėnulio pilnatį, įspūdingas ugnies kamuolys per 40 sekundžių prašvilpė virš kelių JAV valstijų ir baigė kelionę Pykskile, Niujorko miesto dalyje. Nukritęs kietų uolienų meteoritas, nufotografuotas šioje nuotraukoje, dydžiu ir svoriu panašus į nepaprastai sunkų boulingo rutulį. Jeigu jums pasisektų rasti meteoritą neilgai trukus po jo šlovingos kelionės Žemės dangumi, nebandykite liesti rankomis – jis gali būti arba labai karštas, arba išties ledinis. Per šio savaitgalio leonidų meteorų liūtį gal tik keliems meteorams pasiseks nesuirti ir pasiekti planetos paviršių.

Nuostabus vaizdas iš Kreuso (Creus) kyšulio, šiaurės Ispanijoje, ryčiausio Pirėnų (Iberijos) pusiasalio taško, driekiasi į dangų virš Viduržemio jūros, išraižytą leonidų meteorų liūties 2002 m. Šis vaizdas sudėtas iš trisdešimties atskirų kadrų, darytų per 1 minutę „žuvies akies“ lęšiu. Čia matyti daugiau nei 70 leonidų, kai kurie lekiantys beveik tiesiai į žiūrovus, todėl jų – matyti tik taškeliai. Šviesusis Jupiteris žiba dešiniau radianto – menamo leonidų šaltinio, taško Liūto žvaigždyne. Užsilipęs ant Mėnulio užlietų uolų Leika, fotografo šuo (apačioje, dešinėje), atrodytų, stebi dangų tarsi siurrealistų paveiksle. 2006 m. leonidų meteorų liūtis – smarkiausia, kaip spėjama, šį savaitgalį – nebus tokia gausi kaip 2002 m. Geriausia krentančius meteorus stebėti tamsiame danguje dar neišaušus, kada virš rytų horizonto teka Liūto (liet. Artojo) žvaigždynas.

Meteorai krito ir krito iš Oriono žvaigždyno. To ir tikėtasi, kadangi spalio 20 diena ir yra tas laikas metuose, kada Orionidų meteorų srautas smarkiausias. Šioje puikiai pavykusioje sudėtinėje nuotraukoje, fotografuotoje praeitą savaitgalį miestelyje netoli Bursos, Turkijoje, per tris valandas trukusį išlaikymą pasisekė pagauti daugiau nei tuziną meteorų. Žvilgsniu pasekę švytinčiais meteorų dryžiais į jų kelio pradžią, galite rasti visiems jiems bendrą išeities tašką danguje – radiantą – truputį aukščiau Trijų Sesučių (Oriono juostos). Orionidai – tai smiltelės dydžio Halio kometos dalelytės, nutrupėjusios nuo uodeguotosios uolos jos nuolatinių klajonių per vidinę Saulės sistemą metu. Halio kometa pritrupino ir dar vieną meteorų srautą – Eta Akvaridus, krentančius kiekvieną gegužę. Kitą mėnesį kai kuriose planetos vietose bus matyti dar įspūdingesnis reginys – Leonidų meteorų lietus iš Tempelio-Tutlio (Tempel-Tuttle) kometos kelyje likusių smiltelių.

Šioje nuotraukoje – ne meteoras, nors dangus fotografuotas praeitą savaitgalį, per smarkiausią Perseidų meteorų liūtį. Amerikiečių astronomų svetainės „Dienos astronominė nuotrauka“ vertėjas į prancūzų kalbą Lorenas Lavederis (Laurent Laveder), kartu su draugais stebėdamas dangų jaukioje, mėnesienos užlietoje paplūdimio stovyklavietėje Tregene (Treguennec), Prancūzijoje, norėjo fotoaparatu ant trikojo įamžinti šviesiuosius Perseidus. Tačiau, tąnakt meteorai nebuvo nei gausūs, nei šviesūs, o šioje nuotraukoje švyti Iridžio (Iridium) ryšio palydovo uodega. Tai gana ilgo išlaikymo nuotrauka (t. y. vienas kadras įrašinėjamas kelias sekundes ir daugiau), todėl, kol palydovas skriejo dangumi atspindėdamas Saulės šviesą, jo kelias nusidriekė tarsi meteoro pėdsakas. Virš romios pakrantės, žvaigždėtame danguje, galite įžiūrėti ir šiauriniame skliaute bildančius Grigo Ratus.

Ši tamsuojanti uola buvo nufotografuota rugpjūčio 10 d., nušviesta blyškaus priešpilnio Mėnulio. Nors dangus taip pat švytėjo nuo mėnulio atspindžių, 30 sekundžių išlaikymo nuotraukoje pavyko pagauti degantį meteorą, įrėžusį dangų. Šis meteoras – dalelė kasmetinių Perseidų meteorų liūčių, krentančių iš savo orbitoje pribyrėjusios periodinės Svifto-Tutlio kometos. Matyti krentančios iš taško (radianto), kuris danguje įsitaisęs prie Persėjo žvaigždyno, senosios kometos dulkių dalelės išgaruoja, įsmigusios į atmosferą maždaug 60 kilometrų per sekundę greičiu, tačiau akimirkai palieka paskui save švytintį pėdsaką, prasidedantį maždaug 100 kilometrų aukštyje virš Žemės. Atrodanti tarsi milžino sugniaužto kumščio krumpliai, keistoji uola stūkso Žemės planetoje, Kolorado nacionaliniame parke, JAV.

Meteorų liūtims stebėti reikalingas tamsus dangus. Todėl šiemet dauguma dangaus stebėtojų nesitiki išvysti Perseidų. Smarkiausi Perseidai turėtų būti šį savaitgalį, tačiau beveik pilnas Mėnulis taip užlies dangų šviesa, kad nustelbs daugumą palyginti blyškių meteorų. Vis dėlto žvalgydamiesi po dangų vakare, prieš patekant Mėnuliui (maždaug prieš 22 val. vakare), galite išvysti ant Žemės lyjančius meteorus. Taip įspūdingai žvaigždės krenta tik tada, kai jų šaltinis (radiantas) yra netoli virš horizonto – tada Persėjaus meteorai, skriedami aukštai virš Žemės, lengvai ir neskubriai pralekia maždaug iš šiaurės į pietus. Jeigu pakaks kantrybės ir vėliau, jau dangų ir naktinę Žemę nušvietus Mėnuliui, šiauriniame planetos dangaus skliaute galėtumėte išvysti Perseidų ugnies kamuolių (bolidų). Astronomui Džimiui Vestleikui (Jimmy Westlake) pasisekė nufotografuoti šiuos šviesius Perseidų meteorus kartu šviečiant Mėnuliui ir plaikstantis Šiaurės pašvaistei virš Kolorado 2000 m. rugpjūtį.

Ar kada matėte nepaprastai šviesų meteorą? Netikėtai šiemet, Visų šventųjų naktį ir dar kelias kitas naktis, krentant Tauridų meteorų srautui, žmonės regėjo ir bolidus – ypač šviesius meteorus, primenančius ugnies kamuolius. Šioje nuotraukoje – ugninis bolidas, trumpai akimirkai nustelbęs net Mėnulio pilnatį – ištisinio stebėjimo kamera nufotografuotas lapkričio 1 d. nuo Serò Pačon (Cerro Pachon) kalno Čilėje. Tą naktį nufilmuotoje juostoje matyti dar keli šviesūs Tauridai. Ši nuotrauka – skaitmeniniu būdu į stačiakampio rėmus įspraustas viso dangaus vaizdas, nuo vieno horizonto iki kito, fotografuotas kamera su apskritu „žuvies akies“ lęšiu. Bolidas praskriejo pro Didįjį ir Mažąjį Magelano Debesis. Ties horizontu šiame vaizde, už 8 metrų skersmens pietinio Dvynių (Gemini) teleskopo kupolo, nusidriekusi Paukščių Tako juosta. Manoma, kad Tauridų bolidai yra Enkės kometos palikti akmenukai. Kitą savaitę bus smarkiausios Leonidų meteorų srauto dienos, nors juos bus sunku įžiūrėti šalia beveik pilno Mėnulio.

Kur žybtels kitas Perseidų meteoras? Dangaus stebėtojų užsidegėlių galvose nuolat kirbėjo toks klausimas, kol jie tyrinėjo Perseidų liūtį, smarkiausią šiomis dienomis. Šis filmukas, skaitmeniniu būdu sudėtas iš atskirų kadrų, įamžino paslaptingąją liūtį. Jame – aštuoni meteoritai sužibę rugpjūčio 12 d. ir rugpjūčio 13 d. rytą. Iš jų tik septyni – Perseidai. Ar matote, kuris nėra Perseidų meteoras? Kadangi visi Perseidai krenta iš taško Persėjo žvaigždyne, jiems nepriklausantis – iš kitos vietos. Pirmieji atsiliepimai praneša, kad, deja, šiais metais Perseidai truputį nuvylė dangaus stebėtojus. Jūsų dėmesiui pateiktas skaitmeninis filmukas darytas Elzase (Alsace), Prancūzijoje, brangakmeniais nusagstyto Paukščių Tako fone.