Saturno palydovo Rėjos rantuotas paviršius – vienas seniausių žinomų. Mokslininkai spėja, kad Rėja daug nepasikeitė per paskutinį milijardą metų. Joje likę kraterių, dėl garbingo amžiaus praradusių net apskritą formą – jų kraštus gerokai apgriovę vėliau išmušti krateriai. Kaip ir Žemės palydovas Mėnulis, taip ir Rėja sukasi aplink Saturną atsigręžusi į milžinę planetą visada tą pačia puse – matoma ir šioje nuotraukoje. Į judėjimo kryptį atsisukęs paviršius labiau nusėtas krateriais, negu priešingas. Daugiausia Rėja sudaryta iš vandens ledo, tačiau, manoma, turi ir nedidelį uolienų branduolį. Kasinio (Cassini) automatinis erdvėlaivis, šiuo metu skriejantis orbitoje aplink Saturną, šią nuotrauką fotografavo prieš du mėnesius, lėkdamas 100 tūkstančių kilometrų atstumu nuo ilgaamžio palydovo. Rėjos skersmuo – 1500 kilometrų. Tai antras pagal dydį Saturno palydovas po Titano. Tačiau kai kurių paviršiaus darinių kilmė iki šiol nežinoma, tame tarpe ir milžiniški šviesūs plotai.
