Pražūtinga lemtis, sukūrusi ūką IC 443, yra įprasta masyvioms žvaigždėms, kurios gyvenimą baigia sprogdamos kaip supernovos. Nors žvaigždės sprogimo šviesa, sukūrusi besiplečiantį kosminį debesį, pirmą kartą Žemės planetą pasiekė prieš daug tūkstančių metų, dirbtinių spalvų sudėtinėje nuotraukoje matyti supernovos liekana, vis dar švytinti spektro linijose nuo radijo (pažymėtų žydra spalva) iki optinių (raudona) ir rentgeno (žalia) bangų. Keista, tačiau IC 443 viduje likusi, iš buvusio žvaigždės branduolio susitraukusi, tanki neutroninė žvaigždė, atrodo, juda. Padidintoje iškarpoje gerai matyti pėdsakas, nutįsęs iš paskos neutroninės žvaigždės, skrodžiančios karštas dujas. Pėdsakas nesutampa su menamu supernovos liekanos centru, o tai perša išvadą, kad sprogimas įvyko ne centre arba pėdsaką paliko sparčiai besiplečiančios dujos. IC 443 vidurys iškarpoje, dar vadinamas Medūzos ūku, tęsiasi apie 65 šviesmečius ir yra nutolęs nuo mūsų 5 tūkstančius šviesmečių supernovos liekanos kaimynystėje.
