Pelikano ūkas išsiliejęs už maždaug 2 tūkstančių šviesmečių aukštai pakibusiame Gulbės žvaigždyne. Dar žymimą IC 5070, kosminį pelikaną galite rasti greta Šiaurės Amerikos ūko (NGC 7000) „rytų pakrančių“ – dar vieno žemiečiams gerai pažįstamo pavidalo emisinio ūko Gulbės žvaigždyne. Pelikano ir Šiaurės Amerikos ūkai priklauso milžiniškai ir daugialypei žvaigždėdaros sričiai, kuri beveik tiek pat arti mūsų, kaip ir žymusis Oriono ūkas. Žiūrint iš Žemės, tamsūs dulkių debesys viršuje, kairėje, atstoja pelikano akį ir ilgą snapą, o šviesūs jonizuotų dujų tumulai išraito galvą ir kaklą. Šis sutartinių spalvų vaizdas, sudėtas iš nespalvotų, skaitmeniniu būdu apdorotų nuotraukų, darytų pro Samuelio Osčino (Samuel Oschin) teleskopą Palomaro observatorijoje, kartu su dviem ryškiomis, atsitiktinai priekyje ūko pakliuvusiomis žvaigždėmis, Pelikano ūko apylinkėse apima maždaug 30 šviesmečių erdvę.
