Kaip gimsta žvaigždės? Norėdami rasti atsakymą į šį nelengvą klausimą, astronomai infraraudonojoje šviesoje nufotografavo dalį tolimos, aktyvios mūsų Galaktikos srities, kur siaučia žvaigždėdara. Toje erdvėje, žymimoje IRDC G11.11-0.11, tankūs dujų ir dulkių debesys stingsta ir gniaužiasi į žvaigždes tokias tamsias, kad jeigu ten gyventų žmonės, naktį jie matytų tik juodą dangų. Tačiau šioje infraraudonojoje nuotraukoje, praeitais metais fotografuotoje iš Spitzerio (Spitzer) kosminio teleskopo, švyti gausybė dujų ir dulkių debesų. Astronomai mano, kad didumą šių dulkių įkaitina gimstančios žvaigždės. Kai kurie debesys, tokie kaip juodas gyvatiškas ruožas viršuje, kairėje, tiek tankūs ir šalti, kad neskleidžia net infraraudonųjų spindulių. Didžioji dalis rausvų taškelių yra šviečiantys dulkių tumulai, gaubiantys naujagimes žvaigždes. Neįprastas ryškus, rausvas burbulas juodosios „gyvatės“ apačioje yra supernovos liekana – švytintis apvalkalas, likęs iš jaunos žvaigždės, kuri buvusi tokia masyvi, kad greitai vystėsi ir sprogo. Šis vaizdas apima apie 150 šviesmečių ir yra maždaug už 10 tūkstančių šviesmečių Šaulio žvaigždyne.
