Tamsaus dugno, 95 kilometrų skersmens Platono krateris (viršuje) ir saulės nušviestos Mėnulio Alpių viršūnės gerai matomos šioje ryškioje skaitmeninėje palydovo paviršiaus mozaikoje. Nors Alpės Žemės planetoje iškilo per milijonus metų, lėtai slenkant žemynams, manoma, kad Mėnulio Alpės atsirado netikėtai į paviršių atsitrenkus asteroidui, kurio smūgio vietoje liko lyguma, praminta Lietų jūra. Gana lygus, lava užlietas jūros dugnas matomas šioje nuotraukoje besitęsiantis į kairę. Į akis krentanti tiesi griova, kertanti kalnagūbrį apačioje, kairėje, vadinama Mėnulio Alpių tarpekliu, tęsiasi apie 160 kilometrų ir daugiausia yra 10 km pločio. Žinoma, pati aukščiausia, šviesi – matoma nuotraukos apačioje, per vidurį – Alpių viršukalnė pavadinta Monblanu (baltuoju kalnu) ir siekia daugiau nei 3 kilometrus virš Mėnulio paviršiaus. Kadangi nėra atmosferos, viršukalnių nedengia sniegas, taigi jos nelabai tiktų Žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau apie 70 kg svorio slidininkas žemietis Mėnulyje tesvertų vos 11 kg.
