Nei liūtis, nei pūga, nei nakties tamsa nesukliudytų kosmose skriejančiai Saulės heliosferos observatorijai (SOlar Heliospheric Observatory, SOHO) stebėti Saulę. Tiesą sakant, patogiai įsitaisiusios už 1,5 milijono kilometrų nuo Žemės Saulės link, SOHO kameros visada gali stebėti mūsų gimtosios žvaigždės išorinę atmosferą – vainiką. Tačiau Žemėje įsitaisę stebėtojai tik per visišką Saulės užtemimą gali matyti nepaprastus vainiko liepsnų liežuvius – kai Mėnulis trumpam užstoja visa užliejančios šviesa Saulės paviršių. Šioje sudėtinėje nuotraukoje sujungtos SOHO nufotografuotos Saulės vainiko nuotraukos: prie pat žvaigždės paviršiaus (juodai baltos) ir toli nuo disko pakraščių (oranžinės spalvos). Korėto riešuto raštas viduryje – tai vainikas, kurį nufotografavo Saulės užtemimą stebėjusi Viljamso (Williams) kolegijos ekspedicija, nukeliavusi į Kastelorizo salą Graikijoje 2006 m. kovo 29 d. Iš Žemės ir iš kosmoso fotografuoti, kartu sujungti vaizdai leidžia astronomams stebėti, kaip Saulės vainikas nusidriekia nuo pat paviršiaus ir virsta Saulės vėju.
