Šioje plačiajuostėje teleskopo nuotraukoje matyti kosminis dulkių debesis, išsikėtojęs aplink gausiai žvaigždėmis nusėtą plotą Pietinio Vainiko žvaigždyne. Maždaug šiek tiek mažiau nei už 500 šviesmečių nuo mūsų, tankiausia dulkių debesies sritis, puikiai sugerianti šviesą iš užnugaryje likusių Paukščių Tako Galaktikos žvaigždžių, yra apie 8 šviesmečių ilgio. Sutankėjimo apačioje, kairėje, spindi vaiskūs žydri ūkai, žymimi NGC 6726, 6727, 6729 ir IC 4812. Jiems būdinga žydra spalva atsiranda tada, kai kosminės dulkės atspindi karštų žvaigždžių šviesą. Mažytis, tačiau įspūdingas gelsvas pluoštelis šalia žydrųjų ūkų žymi jaunąją kintamąją žvaigždę, Pietinio Vainiko R. Žemiau ir į kairę nuo ūkų regimas didingas kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 6723. Nors NGC 6723 atrodytų esąs Pietinio Vainiko pašonėje ir priklausąs Šaulio žvaigždynui, iš tikrųjų spiečius plyti maždaug už 30 tūkstančių šviesmečių, ir nuo dulkių ūko jį skiria milžiniška erdvė.
