Žyma: Berenikės Garbanos

Paskelbta

Berenikės Garbanų galaktikų spiečiuje

Beveik visos švieselės šioje nuotraukoje – galaktikos. Čia matomas Berenikės Garbanų galaktikų spiečius yra vienas tirščiausių iš visų žinomų spiečių, jame – tūkstančiai galaktikų. Kiekvienoje iš šių galaktikų – milijardai žvaigždžių, kaip ir mūsų Paukščių Tako Galaktikoje. Nors palyginti su kitais spiečiais Berenikės Garbanų galaktikų spiečius yra netoli, šviesa nuo jo iki Žemės keliauja šimtus milijonų metų. Tiesą sakant, šis spiečius toks didelis, kad nuo vieno jo krašto iki kito šviesa užtrunka milijonus metų! Čia matote tik nedidelę dalelę Berenikės Garbanų spiečiaus. Šis vaizdas – kurį mokslininkai tyrinėja norėdami sužinoti, kaip vystosi ir sąveikauja galaktikos tankiuose spiečiuose – tarsi mozaika buvo sudėtas iš nepaprastai aiškiai išgautų nuotraukų, fotografuotų pro Hablo (Hubble) kosminį teleskopą. Didžioji dauguma galaktikų Berenikės Garbanų ir kituose spiečiuose yra elipsinės, nors šioje nuotraukoje aiškiai matyti ir kelios spiralinės. Viena jų žydrai spindi šios plačiakampės nuotraukos viršuje, kairėje. Tolumoje matyti dar tūkstančiai kitų galaktikų Visatoje, nesusijusių su spiečiumi.

Paskelbta

NGC 4676 – kai susigrumia Pelės

Dvi didžiulės galaktikos stumiasi viena nuo kitos. Dėl savo ilgų uodegų pramintos Pelėmis, spiralinės galaktikos kartą jau yra prasiskverbusios viena pro kitą. Greičiausiai jos dar ne vieną kartą susidurs, kol galų gale susijungs. Ilgas uodegas ištęsė santykinis gravitacinių jėgų skirtumas tarp suartėjusių ir atitolusių abiejų galaktikų dalių. Kadangi atstumai yra išties milžiniški, tokios kosminės sąveikos vyksta labai lėtai – šimtus milijonų metų. NGC 4676 yra už maždaug 300 milijonų šviesmečių Berenikės Garbanų žvaigždyne ir tikėtina priklauso Berenikės Garbanų galaktikų spiečiui. Ši nuotrauka fotografuota su Hablo (Hubble) kosminio teleskopo patobulinta tyrimų kamera (Advanced Camera for Surveys), kuri yra itin jautri ir geba fotografuoti nuotraukas didesniu kampu už ankstesnes teleskopo kameras. Patobulintos tyrimų kameros jautrumas leido pagauti net ir toli tolumoje už Pelių skriejančias galaktikas, atsitiktinai išsibarsčiusias šiame kadre.

Paskelbta

Juodosios Akies galaktika M64

Ši šviesi ir puošni spiralinė galaktika Mesje 64 (Messier 64, M64) kartais dar yra vadinama Juodosios Akies galaktika. M64 yra už maždaug 17 milijonų šviesmečių šiaurės skliauto Berenikės Garbanų žvaigždyne. Tamsūs debesys aplink M64 centrą, pelnę galaktikai Juodosios Akies vardą, iš tiesų yra milžiniški, šviesai nepralaidūs dulkių debesys, kuriuose vyksta žvaigždėdara. Bet tai ne vienintelė išskirtinė galaktikos savybė. Stebėjimai rodo, kad M64 sudaro dvi aplink centrą besisukančios žvaigždžių sistemos. Viena yra viduje, apimanti 3 tūkstančių šviesmečių skersmens plotą, kita išorėje, nusidriekusi apie 40 tūkstančių šviesmečių ir besisukanti į skirtingą pusę. Astronomai spėja, kad Juodosios Akies dulkių „rainelė“ ir priešingos sūkurių kryptys atsirado susiliejus dviems skirtingoms galaktikoms.

Paskelbta

Nykštukinės galaktikėlės Berenikės Garbanų spiečiuje

Maždaug 20 milijonų šviesmečių skersmens erdvėje Berenikės Garbanų galaktikų spiečiuje , regimosios (žmogaus akims matomos) šviesos nuotraukose matyti sutelkę daugiau negu tūkstantis galaktikų. Tačiau sprendžiant iš infraraudonųjų Berenikės Garbanų nuotraukų prie šio skaičiaus teks pridėti dar tūkstančius anksčiau nepastebėtų nykštukinių galaktikėlių. Ši nuotrauka sudėta iš spiečiaus vidurio infraraudonųjų spindulių vaizdų pro Spitzerio (Spitzer) kosminį teleskopą (rausva ir žalsva spalva) ir regimosios šviesos vaizdų iš Slouno skaitmeninių dangaus tyrimų (Sloan Digital Sky Survey) duomenų (melsva). Daugiau negu 1 laipsnio skersmens plote matyti žydrai švytinčios dvi didžiausios valdančios elipsinės galaktikos. Daugybė mažų žalsvų taškelių (kurie geriau matyti išdidintoje įklijoje) yra nykštukinės galaktikėlės, panašios į Mažojo Magelano Debesies galaktiką. Manoma, kad pirma susikuria nykštukinės galaktikėlės, vėliau tapdamos didesniųjų galaktikų statybine medžiaga. Daug tyrinėtas ir astronomams patogioje vietoje danguje pabiręs, vienas artimiausių Berenikės Garbanų galaktikų spiečius yra už 320 milijonų šviesmečių.

Paskelbta

Berenikės Garbanų galaktikų spiečius

Beveik visos švieselės šioje nuotraukoje – galaktikos. Čia matomas Berenikės Garbanų galaktikų spiečius yra vienas tirščiausių iš visų žinomų spiečių, jame – tūkstančiai galaktikų. Kiekvienoje iš šių galaktikų – milijardai žvaigždžių, kaip ir mūsų Paukščių Tako Galaktikoje. Nors, palyginti su kitais spiečiais, Berenikės Garbanų galaktikų spiečius yra netoli, šviesa nuo jo iki Žemės keliauja šimtus milijonų metų. Tiesą sakant, šis spiečius toks didelis, kad nuo vieno jo krašto iki kito šviesa užtrunka milijonus metų! Didžioji dalis galaktikų Berenikės Garbanų ir kituose spiečiuose yra elipsinės, nors kitur galaktikos paprastai būna spiralinės. Berenikės Garbanų spiečiaus rentgeno spinduliavimo mokslininkai vis dar negali paaiškinti.