Pirmoji užuomina apie tai, į ką ateityje pavirs mūsų Saulė, buvo netyčia atrasta 1764 m. Tais metais Šarlis Mesje (Charles Messier) pildė erdvėje išsisklaidžiusių objektų sąrašą, kad jie nebūtų painiojami su kometomis. 27-tas objektas Mesje kataloge, dabar žymimas M27 arba Hantelio ūkas, yra planetiškasis ūkas – toks, į kokį pavirs Saulė, kai branduolyje baigsis atominės reakcijos. M27 yra vienas šviesiausių planetiškųjų ūkų danguje, gali būti stebimas per žiūronus Laputės žvaigždyne. Šviesa iš M27, mus pasiekianti per maždaug 1000 metų, įamžinta šioje trijų įprastinių, dirbtinių spalvų nuotraukoje, pagerintoje skaitmeniniu būdu. Tačiau ūke vykstantys fizikiniai procesai ir jų reikšmės supratimas 18-o amžiaus mokslui dar buvo nepasiekiami. Net mūsų laikais, daug kas lieka neišaiškinta apie bipoliarinius planetiškuosius ūkus, tokius kaip M27. Nežinomas ir fizikinis mechanizmas, kuris išsviedžia lauk mažos masės žvaigždžių dujinį apvalkalą ir palieka karštą rentgeninę baltąją nykštukę.
Hantelio ūkas
