Byranti kometa neužilgo praskries pro Žemę. Kometa 73P/Švasmano-Vachmano 3 (Schwassmann-Wachmann 3) ryškėja ir jau greitai ją bus galima išvysti paprasta akimi, kai jos nuolaužos pralėks pro mūsų planetą kito mėnesio viduryje. Tačiau nėra ko baimintis – ši nedidelė kometa nekelia jokios grėsmės žmonių planetai, kadangi praskries maždaug 25 kartus toliau nuo mūsų nei Mėnulis. Kol kas nėra žinoma, kokį ryškumą gali pasiekti kometa Švasmano-Vachmano 3. Gali būti, nors nelabai tikėtina, kad kometa subyrės į visai mažus gabalėlius ir Žemėje bus galima stebėti meteorų lietų. Šioje nuotraukoje kometos B nuolauža buvo nufotografuota prieš dvi naktis su 8,2 metrų skersmens Didžiuoju teleskopu Čilėje. Šalia didelės B nuolaužos matyti daug mažesnių kometėlių, kurios atskilo ir dabar jau atskirai skrieja aplink Saulę. Kiekviena mažoji kometėlė kratosi dujų ir dulkių ir todėl apsigaubia savo pačios miglota skraiste. Arčiausiai prie Saulės byranti kometa praskries birželio 7 d.
Pojmanskio kometos spalvos
Netikėtai atkeliavusi į vidinę Saulės sistemos dalį, Pojmanskio kometa praėjusį savaitgalį praskrido pro Žemės planetą. Ankstyviems dangaus stebėtojams lengvai randama pro žiūronus, Pojmanskio kometa puikavosi ilga uodega, o branduolio ir uodegos dujų molekulės saulės šviesoje blausiai švytėjo žalsvai žydra spalva. Astronomai Adomas Blokas (Adam Block) ir Džėjus Gabanis (Jay GaBany) šią spalvotą, didelės skyros nuotrauką nufotografavo kovo 3 dieną prieš pat aušrą. Vaizdas apima maždaug Mėnulio pilnaties plotą danguje. Šiuo metu Pojmanskio kometa (žymima C/2006 A1) tolsta ir blėsta, nors vis dar matoma pro žiūronus šiaurinio Žemės pusrutulio gyventojams.
Nelauktoji Pojmanskio kometa
Ar kada matėte kometą? Kometos pakankamai šviesios, kad būtų įžiūrimos paprasta akimi, pasirodo tik kas kelerius metus. Šiuo metu kaip tik nauja kometa netikėtai nušvito danguje tarsi plonytė sruoga. Plika akimi šiaurinio Žemės pusrutulio gyventojams ji matoma anksti ryte, prieš pat aušrą, tekančios Saulės pusėje. Pro žiūronus dar geriau matyti. Pojmanskio (Pojmanski) kometa, lenkų astronomo atrasta vos sausį ir žymima C/2006 A1, dabar pasipuošusi žydra uodega, kelis kartus ilgesne už Mėnulio pilnaties skersmenį. Pojmanskio kometos jonų uodega ištįso dėl dujų dalelių, kurias nuo kometos nusviedė į priešingą Saulei pusę žvaigždinis vėjas – tas pats, kuris įjonizuoja uodegos dujas ir priverčia švytėti melsvai. Pojmanskio kometa, čia nufotografuota praeitą savaitę, dabar ėmė blykšti, kadangi skriedama orbitoje aplink Saulę jau tolsta nuo Žemės.
Venera ir Pojmanskio kometa
Auštant rytuose skaisčiai žibanti Venera yra pati ryškiausia šioje Bursos priemiesčio Turkijoje nuotraukoje. Astronomui Tunkui Tezeliui (Tunc Tezel) įprastą kovo 2 d. rytmečio vaizdą šį kartą puošė ir atvykėlė – nelauktas svečias vidinėje Saulės sistemos pusėje – Pojmanskio kometa, žymima C/2006 A1, kurią sausio 2 d. atrado Gžegošas Pojmanskis (Grzegorz Pojmanski) Varšuvos universiteto astronominėje observatorijoje, Lenkijoje. Tada dar vos matoma, skriejanti pietiniame dangaus skliaute, kometa dabar jau pasiekė šiaurinius plotus ir tapo šviesi pakankamai, kad anksti atsikėlę astronomijos mėgėjai galėtų įžiūrėti ją pro žiūronus. Šioje nuotraukoje, paryškintame stačiakampyje, galima matyti net augančią kometos uodegą, kuri dabar siekia kelis laipsnius. Kometa arčiausiai prie Žemės, už daugiau nei 100 milijonų kilometrų, atsidurs kovo 5 d. Kelias dienas po to apyaušrio pradžia iš tikrųjų bus geriausias laikas stebėti Pojmanskio kometą šiauriniame Žemės pusrutulyje.
Kometos Tempelis 1 branduolys
10 kilometrų per sekundę greičiu artėdama prie kometos Tempelis 1, „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) zondo nukreipianti kamera įrašė keletą išties įspūdingų vaizdų. Iš arčiau fotografuotų nuotraukų didesnė skiriamoji geba. Jos visos sudėtos į bendrą nuotrauką taip, kad vienas pikselis atitiktų 5 paviršiaus metrus. Tarp nuotraukų pateko ir tos, kurios buvo gautos likus vos keliems metrams iki susidūrimo su paviršiumi liepos 4 d. Tirdami po smūgio kilusį nuolaužų debesį mokslininkai tiesiogiai tiria sudėtį kometos – pirmykštės Saulės sistemos medžiagos gabalėlio. Tempelio 1 sudėtyje, kurią galima laikyti pirmykšės „sriubos“ receptu, yra mažyčių silikatų grūdelių, junginių su geležimi, sudėtingų angliavandenilių, molio ir karbonatų, kuriems susidaryti manoma reikalingas skystas vanduo. Labiau tiktų šią sudėtį vadinti kosminiu „suflė“, nes kometos branduolys aiškiai korėtas ir minkštas. Šioje nuotraukoje Tempelio 1 branduolys tęsiasi apie 5 kilometrus, o zondas smūgiuos tarp dviejų didelių kraterių apačioje.
Kometos Tempelis 1 kraštovaizdis
Tokį kometos Tempelis 1 branduolio paviršių išvydo iš „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivio paleisto „Smūgio“ (Impactor) zondo nukreipianti kamera. Vos po kelių minučių, įrašius šį atšiaurų vaizdą, kraštovaizdis visiškai pakito, kai smūginis zondas trenkėsi į paviršių netoli dviejų didelių, puskilometrinių kraterių, matomų šios nuotraukos viduryje. Stebėjimai rodo, kad zondas giliai įsiskverbė į paviršių prieš išgaruodamas ir išsprogdino į erdvę palyginti nedidelį nuolaužų debesį. Mokslininkai vis dar skaičiuoja, koks galėtų būti dydis kraterio, išmušto liepos 4 d. Lūženų likučiai vis dar trykšta iš smūgio vietos, ir dėl to kometa švyti gerokai skaisčiau. Nustatydami smūginio kraterio dydį ir tirdami iš kometos vidurių išspjautą debesį, mokslininkai gauna pradinių duomenų, kaip susidarė Tempelio 1 kometa – mūsų pirmykštės Saulės sistemos atvaizdo dalelytė.
Trylika sekundžių po smūgio
Liepos 4 d. rytą, 8 val. 52 min. (Vilniaus laiku), iš „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivio paleistas zondas trenkėsi į kometos Tempelis 1 (Tempel 1) branduolio paviršių 10 kilometrų per sekundę greičiu. Taikliai smūgiavęs zondas išgaravo, o sprogimo banga išsviedė į erdvę besipučiantį nuolaužų debesį, šioje nuotraukoje nufotografuotą 13 sekundžių po susidūrimo. Tai vienas iš daugelio stulbinančių kadrų, gautų didelės skyros kamera, įmontuota pro šalį praskrendančiame automatiniame erdvėlaivyje. Tempelio 1 bulvės formos branduolys yra apie 5 km skersmens. Smūginiame zonde buvusi kamera taip pat fotografavo branduolį ir smūgio vietą, kol liko 3 sekundės iki susidūrimo. Žinoma, teleskopai aplink Žemę irgi stebėjo įvykį ir susekė staigų kometos Tempelis 1 nušvitimą.
Sviftas fotografuoja Tempelį 1
Į kometą Tempelis 1 (Tempel 1) smūgiuos NASA zondas, skriejantis „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) automatiniame erdvėlaivyje, pasieksiantis savo sudužimo vietą apie 8 val. 52 min. (Vilniaus laiku) liepos 4 d.. Kameros smūginiame zonde ir praskriesiančiame pro šalį erdvėlaivyje fotografuos įvykius iš arti. Tikimąsi smūgiu išmuštį kraterį kometos branduolio paviršiuje. Žinoma, ir aplink Žemę skriejantys teleskopai, ir ant žemės stovintys taip pat stebės šį nepaprastą eksperimentą, kartu ir Svifto (Swift) kosminis teleskopas, paprastai naudojamas gama žybsnių tolimojoje visatoje įrašams. Svifto ultravioletinių spindulių teleskopu birželio 29 d. gautas šis Tempelio 1 vaizdas. Kadangi kamera buvo nukreipta į judančią kometą, šalimais regimos žvaigždės virto šviesos dygsniais. Norite stebėti susidūrimą? Nuotraukos, kiti vaizdo įrašai ir duomenys apie galimybes mažais teleskopais stebėti sudužimą kometoje pateikiami „Smarkiojo smūgio“ svetainėje.
Trylika milijonų kilometrų iki kometos Tempelis 1
„Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) erdvėlaivis vis artėja prie kometos Tempelis 1 (Tempel 1) – apytikriai Manheteno, Niujorko miesto dalies, dydžio kometos. Liepos 3 d. „Smarkusis smūgis“ pasidalins į du atskirus automatinius erdvėlaivius: „Praskrendantį“ (Flyby) ir „Smūgį“ (Impactor). Per kitas 24 val. abu užžiebs variklius ir sudėtingais menevrais ruošis planuotam „Smūgio“ susidūrimui su kometa Tempelis 1. Liepos 4 d. (JAV Nepriklausomybės dieną) 8 val. 52 min. Lietuvos laiku (1val 52 min. Niujorko laiku), jei viskas vyks sklandžiai, 370 kilogramų sveriantis „Smūgis“ trenksis į kometos paviršių daugiau nei 14 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. „Smūgis“ fotografuos artėjančią kometą iki pat susidūrimo akimirkos, o „Praskrendantis“ – tai, kas liks po smūgio, skriedamas netoliese. Ši nuotrauka daryta birželio 19 d. iš maždaug iš 13 milijonų kilometrų atstumo ir ji padėjo atpažinti kometos viduje tūnantį branduolį, apsuptą dujų skraistės – komos. Teleskopai, skriejantys orbitose aplink Žemę, tarp jų ir Hablo (Hubble) kosminis teleskopas, taip pat atidžiai stebės tolimąjį kosminį šokį tyloje. Erdvėlaivio smūgiavimas į kometą gali suteikti neįkainojamų žinių apie kometų sandarą ir ankstyvąją Saulės sistemos istoriją.
Žvaigždės, galaktikos ir kometa Tempelis 1
Blyški kometa Tempelis 1 puikuojasi miglota melsva uodega, kiek dešiniau nuo centro, šiame vaizdingame žvaigždėto dangaus lopinėlyje. Nufotografuota gegužės 3 d., lėtai slenkanti Mergelės žvaigždyne, periodinė kometa Tempelis 1 apsuka aplink Saulę kas 5 su puse metų. Taip pat matomos dvi galaktikos kairiajame viršutiniame kampe, NGC 4762 ir NGC 4754, abi – didžiojo Mergelės galaktikų spiečiaus narės. Priskiriama prie lęšiškų galaktikų, NGC 4762 atsisukusi briauna ir regima tarsi plonytis šviesos plaušelis, o NGC 4754 – kamuolio formos elipsinė galaktika. Nors galaktikos ir kometa panašios regimuoju dydžiu, Tempelis 1 yra vos už 3 šviesos minučių nuo Žemės. O dvi Mergelės galaktikų spiečiaus narės yra už 50 milijonų šviesmečių. NASA „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) kosminis aparatas pasieks Tempelį 1 liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, iššaudamas zondą į kometos branduolį.