Žyma: Kosmosas

Paskelbta

Pirmasis amerikiečių pasivaikščiojimas atviroje erdvėje

1965 m., prieš keturiasdešimt metų, Birželio 3 d. astronautas Edvardas Vaitas (Edward White) pirmasis iš amerikiečių išėjo į atvirą erdvę. Šioje nuotraukoje Vaitas, prisirišęs prie Dvynių IV (Gemini IV) kapsulės, matomas dešinėje rankoje laikantis suspaustų dujų pistoletą, skirtą manevrams. Astronauto pasivaikščiojimas prasidėjo virš Ramiojo vandenyno, netoli Havajų ir baigėsi po 23 min virš Meksikos įlankos. Žinoma sakydami, kad Vaitas „vaikščiojo“, turime omenyje, kad jis nesvarumo būsenoje skriejo ta pačia žema orbita aplink Žemę, kaip ir kapsulė, pilotuojama kolegos astronauto Džeimso Makdivito (James McDivitt). Nesvarumo būsenoje Vaitas galėjo valdyti savo judėjimą pasitelkdamas pistoleto pliūpsnius, kol suspaustos dujos baigėsi. Pagaliau išvargęs jis grįžo į dvivietę Dvynių IV kapsulę.

Paskelbta

Kosminis lynas

Viena iš didžiausių neįgyvendintų kosmoso idėjų yra lynas. Lynas – ilga medžiagos vija – tikima, galėtų stabilizuoti palydovus, gaminti elektros energiją ir padėti gabenti krovinius. Turbūt labiausiai neįtikėtiną lyno panaudojimo būdą sugalvojo rašytojas Artūras C. Klarkas (Arthur C. Clarke) – jo aprašytu lynu judėtų kosminis liftas tarp Žemės ir stoties, skriejančios geosinchronine orbita . Viena iš problemų – tvirtumas: sudėtinga pagaminti ilgą, tinkanmą naudoti lyną, kuris netrūkinėtų. Tam, kad išbandytų kosminio lyno daug žadančias galimybes, NASA ir „Kosmoso globos fondas“ (SpaceWard Foundation) surengė „Šimtmečio lyno konkursą“ (Centennial Tether Challenge), pažadėdami piniginį atlygį tam, kas sukurs geriausią kosminį lyną, viršijantį minimalius standartus. Šioje nuotraukoje nufotografuotas „Lyno palydovinės sistemos“ (Tethered Satellite System 1 – TSS-1) diegimas, atliktas iš šatlo „Atlantis“ 1992 m.. Kaip ir kiti bandyti lynai, TSS-1 nepatvirtino lūkesčių, tačiau mokslininkai pasisėmė vertingos patirties.

Paskelbta

Laisvas skrydis kosmose

Astronautas Briusas Makendlesas antr. (Bruce McCandless II) nutolo apie 100 metrų nuo Čelindžerio (Challenger) kosminės šaudyklės krovinių skyriaus – tiek, kiek niekas iki šiol. Šioje nuotraukoje matomas Makendlesas, laisvai skraidantis kosmose, naudodamas žmogaus valdomą manevravimo įrenginį MMU (Manned Maneuvering Unit). Tai vyko šatlo skrydžio 41-B metu, 1984 m.. Makendlesas ir jo bendradarbis, NASA astronautas Robertas Stiuartas (Robert Stewart), buvo pirmieji išbandę tokį „pasivaikščiojimą“ kosmose be apsauginio lyno. MMU varomas azoto pliūpsniais, jis iki šiol buvo naudojamas dirbtiniams palydovams paleisti ir atgal sugrąžinti. MMU sveria virš 140 kg, jis sunkus Žemėje, tačiau kaip ir visa – besvoris kosmose. 2001 m. MMU pakeitė SAFER varomoji kuprinė (SAFER Backpack Propulsion Unit).

Paskelbta

Senoviniai atominiai reaktoriai Afrikoje

1970-aisiais Afrikoje buvo aptikta maždaug dviejų milijardų metų senumo atominių reaktorių liekanų. Manoma, kad šie reaktoriai susiformavo savaime. Gamtinių reaktorių mūsų dienomis nėra, nes santykinis skalaus urano tankumas per amžius nukrito žemiau ribos, reikalingos atominei reakcijai vykti. Šioje nuotraukoje – iškastinis reaktorius 15, esantis Oklo vietovėje, Gabone. Gelsvi akmenys – urano oksido likučiai. Šalutiniai Oklo reaktoriaus produktai naudojami tiriant pamatinių konstantų pastovumą kosminiuose laikmačiuose ir ieškant veiksmingesnių būdų, kaip sunaikinti atomines atliekas, atsirandančias dėl žmonių veiklos.