Laputė – Astronomija: po nuotrauką kasdien

Ar šis Pakabas yra žvaigždžių spiečius? Astronomai beveik visą praeitą šimtmetį ginčijosi, ar šis kosminis pakabas, matomas pro žiūronus, yra gravitacijos susietas padrikasis spiečius, ar tik atsitiktinai toje vietoje mums matomų žvaigždžių grupelė. Danguje šalia viena kitos spindinčių, tačiau nesusijusių žvaigždžių grupės vadinamos asterizmais – tokie yra Didieji Grįžulo Ratai. Tačiau neseniai astronomai Pakabo žvaigždes kiek įmanoma tiksliau išmatavo iš kelių Žemės orbitos aplink Saulę vietų ir nustatė, kad skirtingi kampiniai poslinkiai tikėtina rodo šias žvaigždes esant tiesiog asterizmu. Paprastai žymima kaip Kolinderis 399 (Collinder 399), šviesi Pakabo žvaigždžių grupelė danguje užima daugiau negu Mėnulio pilnaties plotą Laputės žvaigždyne. Dešiniajame nuotraukos krašte matyti padrikasis spiečius NGC 6802.

Pirmoji užuomina apie tai, į ką ateityje pavirs mūsų Saulė, buvo netyčia atrasta 1764 m. Tais metais Šarlis Mesje (Charles Messier) pildė erdvėje išsisklaidžiusių objektų sąrašą, kad jie nebūtų painiojami su kometomis. 27-tas objektas Mesje kataloge, dabar žymimas M27 arba Hantelio ūkas, yra planetiškasis ūkas – toks, į kokį pavirs Saulė, kai branduolyje baigsis atominės reakcijos. M27 yra vienas šviesiausių planetiškųjų ūkų danguje, gali būti stebimas per žiūronus Laputės žvaigždyne. Šviesa iš M27, mus pasiekianti per maždaug 1000 metų, įamžinta šioje trijų įprastinių, dirbtinių spalvų nuotraukoje, pagerintoje skaitmeniniu būdu. Tačiau ūke vykstantys fizikiniai procesai ir jų reikšmės supratimas 18-o amžiaus mokslui dar buvo nepasiekiami. Net mūsų laikais, daug kas lieka neišaiškinta apie bipoliarinius planetiškuosius ūkus, tokius kaip M27. Nežinomas ir fizikinis mechanizmas, kuris išsviedžia lauk mažos masės žvaigždžių dujinį apvalkalą ir palieka karštą rentgeninę baltąją nykštukę.