Ką gautume sujungę vieną iš didžiausių pasaulyje teleskopų ir galingą lazerį? Dirbtinę žvaigždę. Matuojant tikros, ryškios žvaigždės spindesio svyravimus galima nustatyti Žemės atmosferos kitimus, tačiau dažnai kaip tik ta kryptimi, kur reikia tirti atmosferą, šviesių žvaigždžių neatsiranda. Todėl astronomai išmoko su lazeriu įžiebti netikrą žvaigždę ten, kur ji reikalinga. O tada, stebėdami vedančią dirbtinę žvaigždę, gali išgauti itin detalią informaciją apie Žemės atmosferos mirgesį, ir dalį šių trukdžių suspėti pašalinti atitinkamai nustačius teleskopo veidrodį. Tokia lanksti optinė technika leidžia gauti didelio ryškumo nuotraukų nuo Žemės paviršiaus. Jose įrašomi žvaigždžių, planetų, ūkų ir net ankstyvosios Visatos vaizdai. Šioje 2000 m. nuotraukoje lazerio spindulys šauna viršun iš Keko II (Keck II) 10-ies metrų teleskopo ant Mauna Kea (havajiet. – Baltojo kalno), Havajuose, sukurdamas dirbtinę žvaigždę.
Teleskopo lazeris sukuria dirbtinę žvaigždę
