Žyma: Mergelė

Paskelbta

Susiduriančios spiralinės galaktikos Arp 274

Dvi galaktikos pasiruošė kovai Mergelės žvaigždyne – čia jų naujausios nuotraukos. Kai susiduria dvi galaktikos, paprastai jas sudarančioms žvaigždėms susigrumti negresia. Taip yra todėl, kad galaktikos – tai neaprėpiamos tuščios erdvės platybės, ir nors iš tolo šviesios, žvaigždės jose užima labai nedidelę erdvės dalį. Tačiau susiduriant galaktikoms viena galaktika gali išardyti kitą savo gravitacija, taip pat galaktikų dulkės ir dujos smūgiuoja tarpusavyje. Jeigu galaktikos susilieja, juodosios skylės, kurios tikėtina slypi galaktikų šerdyse, irgi gali suaugti. Kadangi atstumai tokie milžiniški, viskas įvyksta vėžlio žingsniu – per šimtus milijonų metų. Nuotraukoje šalia dviejų spiralinių galaktikų Arp 274, kairėje, matyti maža trečioji galaktikėlė, dar žymima NGC 5679. Arp 274 driekiasi apie 200 tūkstančių šviesmečių ir skrieja už maždaug 400 milijonų šviesmečių Mergelės žvaigždyno begalybėje.

Paskelbta

Markarijano galaktikų grandinė

Per pačią Mergelės galaktikų spiečiaus širdį nutįsusi nepaprasta galaktikų vora, vadinama Markarijano galaktikų grandine. Šioje nuotraukoje grandinė driekiasi nuo apačioje, dešinėje, kabančių dviejų didžiulių, bet blankių, lęšiškų galaktikų M84 ir M86 per kelias dideles galaktikas iki viršutinio kairiojo kampo ir dar toliau už šio vaizdo ribų. Mergelės galaktikų spiečius yra artimiausias mums galaktikų spiečius, jame – virš 2000 galaktikų. Spiečiaus gravitacija pastebimai traukia Vietinę galaktikų grupę, priglaudusią mūsiškę Paukščių Tako Galaktiką. Mergelės galaktikų spiečiaus centras yra nutolęs apie 70 milijonų šviesmečių Mergelės žvaigždyno kryptimi. Manoma, kad mažiausiai septynios Markarijaus grandinės galaktikos juda susietai, nors kitos, panašu, šioje vietoje atsidūrė atsitiktinai. Ši nuotrauka yra tik dalis didžiulės vaizdų mozaikos, pramintos Didžiąja nuotrauka, kurią fotografavo ir į visumą sulipdė Samuelis Osčinas (Samuel Oschin) Palomaro observatorijoje, Kalifornijoje, JAV. Naujai atkurtoje Grifito (Griffith) observatorijoje, netoli Los Andželo, Kalifornjoje, Didžioji nuotrauka puikuosis nutapyta ant sienos.

Paskelbta

Sombrero galaktika iš Hablo teleskopo

Kodėl Sombrero galaktika (M104) atrodo tarsi skrybėlė? Tokį vaizdą sukuria neįprastai didelė ir išsipūtusi centrinė galaktikos žvaigždžių sfera ir aiškios tamsios dulkių sruogos, juosiančios beveik briauna į mus atsisukusią galaktiką. Išsamūs šios pūpsančios galaktikos nuotraukos tyrimai atskleidė, kad didelė dalis šviesą skleidžiančių taškelių iš tikrųjų yra kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. M104 galaktikos įspūdingas dulkių žiedas priglobęs daug jaunesnių ir šviesesnių žvaigždžių – jo sudėtingos struktūros mįslių astronomams dar nesiseka įminti. Pats Sombrero galaktikos centras skleidžia bangas visame elektromagnetinių spindulių spektre, todėl, manoma, ten yra milžiniška juodoji bedugnė. Pasenusi 50 milijonų metų, mus pasiekianti šviesa iš Sombrero galaktikos gali būti įžiūrima su nedideliu teleskopu Mergelės žvaigždyne.

Paskelbta

Žvaigždžių srovės Mergelės galaktikų spiečiuje

Kaip vystosi milžiniški galaktikų spiečiai? Bandydami rasti atsakymą į šį klausimą, astronomai nutaikė plačiakampį Barelio-Šmidto (Burrell-Schmidt) teleskopą Kit Pyko (Kitt Peak) nacionalinėje observatorijoje, Arizonoje, JAV, į artimą Mergelės galaktikų spiečių. Iš šimtų 15 min trunkančios ekspozicijos nuotraukų, gautų per du mėnesius 2004 m. pradžioje, buvo sudėtas šis įspūdingas, skvarbus, plačiakampis Mergelės galaktikų spiečiaus, artimiausio mūsų Galaktikai, vaizdas. Šviesios žvaigždės priekyje spiečiaus buvo iškirptos, tačiau jų vietoje liko daugybė keistų juodų taškų. Šioje sudėtinėje nuotraukoje matyti nepaprastai dideli vainikai aplink šviesiausias galaktikas ir keistos, blankios žvaigdžių srovės, jungiančios Mergelės spiečiaus galaktikas, kurios prieš tai atrodė nesusijusios. Nuotrauka padeda geriau suprasti didžiulio Mergelės spiečiaus kelis paskutinius milijardus gyvavimo metų ir atskleidžia galaktikų spiečių vystymosi paslaptis.

Paskelbta

Žvaigždės, galaktikos ir kometa Tempelis 1

Blyški kometa Tempelis 1 puikuojasi miglota melsva uodega, kiek dešiniau nuo centro, šiame vaizdingame žvaigždėto dangaus lopinėlyje. Nufotografuota gegužės 3 d., lėtai slenkanti Mergelės žvaigždyne, periodinė kometa Tempelis 1 apsuka aplink Saulę kas 5 su puse metų. Taip pat matomos dvi galaktikos kairiajame viršutiniame kampe, NGC 4762 ir NGC 4754, abi – didžiojo Mergelės galaktikų spiečiaus narės. Priskiriama prie lęšiškų galaktikų, NGC 4762 atsisukusi briauna ir regima tarsi plonytis šviesos plaušelis, o NGC 4754 – kamuolio formos elipsinė galaktika. Nors galaktikos ir kometa panašios regimuoju dydžiu, Tempelis 1 yra vos už 3 šviesos minučių nuo Žemės. O dvi Mergelės galaktikų spiečiaus narės yra už 50 milijonų šviesmečių. NASA „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) kosminis aparatas pasieks Tempelį 1 liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, iššaudamas zondą į kometos branduolį.

Paskelbta

Mergelės galaktikų spiečiaus centre

Mergelės galaktikų spiečius – artimiausias mūsų Paukščių Tako galaktikai spiečius . Milžiniškas galaktikų telkinys yra taip arti, kad jo kampinis plotas apima virš 5 laipsnių dangaus – t.y. maždaug 10 kartu daugiau, nei Mėnulio pilnatis. Spiečiuje yra virš 100 įvairių tipų galaktikų – tarp jų ir spiralinių , elipsinių bei netaisyklingųjų . Mergelės galaktikų spiečius toks masyvus, kad pastebimai traukia mūsų Galaktiką. Spiečiuje be galaktikų ir jas sudarančių žvaigždžių yra ir labai karštų dujų, spinduliuojančių rentgeno spindulius . Galaktikų judėjimas viduje spiečiaus ir aplink jį rodo, kad jame yra daug tamsiosios medžiagos – keliskart daugiau nei visos matomos. Šioje nuotraukoje – Mergelės spiečiaus centras, primenantis žmogaus veidą. Viršuje – šviesi Mesje (Messier) katalogo galaktika M86, dešinėje – M84, apačioje – NGC 4388 ir viduryje – NGC 4387.