Žyma: Neptūnas

1846 m. spalį Viljamas Laselis (William Lassell) stebėjo vos prieš keliolika dienų atrastą Neptūno planetą. Jis norėjo patikrinti, ar tikrai Neptūnas turi žiedą, kaip buvo nustatytęs prieš savaitę. Tačiau vietoj žiedo atrado, kad Neptūnas dar turi ir palydovą. Neilgai trukus Laselis įsitikino, kad spėjamas žiedas buvo regimas tik dėl jo naujojo teleskopo iškraipymų, tačiau palydovas, pavadintas Tritonu, iš tikrųjų yra! Ši Tritono nuotrauka buvo fotografuota 1989 m. iš „Keliautojo 2“ (Voyager 2) – vienintelio kada nors pro didįjį Neptūno palydovą skriejusio erdvėlaivio. „Keliautojas 2“ šiame išskirtinės orbitos ir sukimosi pasaulėlyje atrado įspūdingą kraštovaizdį, plonytę atmosferą ir netgi įrodymų apie ledo ugnikalnius. Tačiau likimas iškrėtė pokštą Viljamui Laseliui. Erdvėlaivis „Keliautojas 2“ patvirtino aplink Neptūną esant plonus žiedus – deja Laseliui nebūtų pavykę tokių retų darinių įžiūrėti.

1989 m., tyliai sklęsdamas per išorinę Saulės sistemą, tarpplanetinis erdvėlaivis „Keliautojas 2“ (Voyager 2) vienoje nuotraukoje kartu įamžino Neptūno ir Tritono pjautuvus. Ši dujų milžino ir jo debesimis apkloto palydovo nuotrauka fotografuota iš užnugario iškart po to, kai erdvėlaivis pasiekė arčiausią skrydžio vietą. Tokio vaizdo neįmanoma būtų gauti nuo mūsų planetos, nes Neptūnas niekada neatsisuka pjautuvu link pakeliui į Saulę pasilikusios Žemės. Neįprastas žiūrėjimo kampas išvadavo Neptūną nuo jam būdingo žydro atspalvio, nes Saulės šviesą, kaip ir Žemės saulėlydžiuose, išsklaidė ir nurausvino. Neptūnas mažesnis, bet masyvesnis už Uraną, turi kelis tamsius žiedus ir skleidžia daugiau šviesos, negu gauna iš Saulės.