Žyma: Observatorijos ant žemės ir teleskopai

Paskelbta

Planetos virš Paranalo

Šioje saulėlydžio nuotraukoje matomos ypač ryškiai spindinčios planetos ir milžiniški teleskopai Paranalo (Paranal) observatorijoje. Keturi masyvūs 8,2 metrų skersmens teleskopai stovi ant 2600 metrų aukščio Paranalo kalno, sausringoje Atakamos (Atacama) dykumoje, Čilės šiaurėje. Teleskopai gali būti naudojami atskirai arba kartu. Jų vardai: Antu (Antu Mapučių indėnų kalba – Saulė), Kvejenas (Kueyen – Mėnulis), Melipalas (Melipal – Pietų Kryžius) ir Jepunas (Yepun – Sirijus). Visi keturi kartu deramai vadinami Europos pietinės observatorijos Didžiuoju teleskopu (European Southern Observatory’s Very Large Telescope). Na o ryškiosios planetos yra Venera (ryškiausia), Merkurijus (žemiau) ir Saturnas (kairėje) – pakibusios vakariniame danguje po Saulės laidos, birželio pabaigoje.

Paskelbta

Panorama nuo Mauna Kea

Dažniausiai jums rodomi vaizdai nuo Mauna Kea (havajietiškai – Baltojo kalno) – tamsaus naktinio dangaus. Taip yra todėl, kad įžymusis snaudžiantis ugnikalnis Havajuose yra be abejo svarbiausia vieta Žemėje, kur kiekvieną naktį stebimas sudėtingas, kaskart kintantis dangus. Tačiau pažvelkite ir į šią dienos meto nuotrauką. Baltas sniegas ir balti debesys tolėliau, pakloti po kojomis, atrodo tarsi nežemiškas peizažas. Lavos kauburiai, likę nuo kadaisę ugnimi spjaudžiusio kalno, susigrūdę priekyje. Pastūmę slankjuostę dešinėn išvysite dar keistesnį reginį – virtinę didžiausių Žemėje optinių teleskopų. Matyti Subaru ir Keko (Keck) observatorijos. O tolumoje kairėje – Mauna Loa (havajiet. Ilgasis kalnas) – didžiausias ugnikalnis mūsų planetoje.

Paskelbta

Langas į paslaptingąją Visatą

Jei būtų toks langas, pro kurį galėtume pažvelgti į tolimą Visatą – ar išdrįstume? Gali būti toks langas iš tikrųjų yra – nedidelio teleskopo akutėje. Jei koks nors astronomas mėgėjas yra jūsų giminaitis, ar gal ir visai nepažįstamas žmogus, dažniausiai su pasididžiavimu leis pažvelgti į dangų savo teleskopu, ir net visai už dyką. Pro „langą“, vadinamą teleskopo okuliaru, tamsią giedrą naktį galite išvysti žvaigždžių spiečius, Saturno žiedus, švytinčius dujų ūkus, Mėnulio kraterius ir galaktikas, išsibarsčiusias Visatoje. Tokio „lango“ sukūrimo technologija – ir už jo slypinčios dangaus mįslės – buvo nežinoma dar prieš 400 metų. Šį šeštadienį, astronomų mėgėjų klubuose, universitetuose, mokslo centruose ar planetariumuose, Astronomijos dienos proga, galite pasinaudoti šiuolaikinėmis dangaus stebėjimo priemonėmis. Šioje nuotraukoje nufotografuotas vienišas nedidelis teleskopas vaizdingoje Hohe Wand vietovėje, apie 50 km į pietus nuo Vienos, Austrijoje. Matomi ir Žemei besisukant liekantys ilgi žvaigždžių pėdsakai.

Paskelbta

Teleskopo lazeris sukuria dirbtinę žvaigždę

Ką gautume sujungę vieną iš didžiausių pasaulyje teleskopų ir galingą lazerį? Dirbtinę žvaigždę. Matuojant tikros, ryškios žvaigždės spindesio svyravimus galima nustatyti Žemės atmosferos kitimus, tačiau dažnai kaip tik ta kryptimi, kur reikia tirti atmosferą, šviesių žvaigždžių neatsiranda. Todėl astronomai išmoko su lazeriu įžiebti netikrą žvaigždę ten, kur ji reikalinga. O tada, stebėdami vedančią dirbtinę žvaigždę, gali išgauti itin detalią informaciją apie Žemės atmosferos mirgesį, ir dalį šių trukdžių suspėti pašalinti atitinkamai nustačius teleskopo veidrodį. Tokia lanksti optinė technika leidžia gauti didelio ryškumo nuotraukų nuo Žemės paviršiaus. Jose įrašomi žvaigždžių, planetų, ūkų ir net ankstyvosios Visatos vaizdai. Šioje 2000 m. nuotraukoje lazerio spindulys šauna viršun iš Keko II (Keck II) 10-ies metrų teleskopo ant Mauna Kea (havajiet. – Baltojo kalno), Havajuose, sukurdamas dirbtinę žvaigždę.