Žyma: Orbitine

Paskelbta

Viso skliauto dangalapis pagal Kosminę foninių spindulių observatoriją

Šis istorinis viso skliauto dangalapis darytas pagal dviejų metų duomenis iš NASA Kosminės foninių spindulių observatorijos (COBE, Cosmic Background Explorer), paleistos 1989 m. lapkritį. Observatorijos įranga pavyko aptikti nepaprastai mažus mikrobanginių foninių spindulių, atsiradusių pačioje Visatos pradžioje, temperatūros skirtumus. Ten, kur foniniai spinduliai yra santykinai karštesni, jie pažymėti raudonai. Šie duomenys pažymėjo tiksliosios kosmologijos pradžią ir patvirtino Didžiojo Sprogimo teorijos spėliones. Daugiausia šiame projekte nuveikusiems – Džonui Meferiui (John C. Mather) iš NASA Godardo kosminių skrydžių centro ir Džordžui Smutui (George F. Smoot) iš Kalifornijos Berklio Universiteto – už reikšmingus atradimus skirta 2006 m. Nobelio fizikos premija.

Paskelbta

Dangus gama spinduliuose

2007 m. numatytas paleisti Gama spindulių plačiakampis kosminis teleskopas (Gamma-ray Large Area Space Telescope, GLAST) tyrinės visatą gama spinduliuose – tai didžiausią energiją nešantys šviesos kvantai. Jeigu norite žinoti, ką bus galima išvysti pro GLAST – pažvelkite į šį vaizdą, koks spėjama bus gautas po pirmųjų 55 dienų tyrimų teleskopu (vaizdų seka sudėta iš kadrų po vieną per dieną). Viso dangaus vaizdas plokštumoje projektuojamas dangaus pusiaujo koordinačių sistemoje. Paukščių Takas matyti kaip išlinkusi juosta, o mūsų Galaktikos centras – dešinėje pusėje. Taigi kas danguje skleidžia gama spindulius? Astronomai tikrina savo žinias spėdami, kad gama šviesoje – be išsklaidytos Paukščių Tako šviesos – turėtų spinduliuoti įsižiebiančios aktyviosios galaktikos, pulsarai, gama žybsniai, Saulės žybsniai ir, žinoma, Mėnulis .

Paskelbta

Skailabas virš Žemės

Skailabas (Skylab) buvo pirmoji JAV orbitinė kosminė laboratorija, paleista su Saturno V raketa 1973 m. gegužę. Šioje nuotraukoje nufotografuotą Skailabą NASA astronautai lankė tris kartus, kartais apsistodami net dviem su puse mėnesio. Skailabe buvo atliekama daugybė mokslinių tyrimų, tarp jų – astronominiai rentgeno ir ultravioletinių spindulių stebėjimai. Kai kurie iš tyrimų suteikė vertingos informacijos apie Kohouteko kometą, mūsų Saulę ir paslaptingąjį rentgeno spindulių foną – radiaciją, kuri sklinda iš visų dangaus vietų. Skailabas nukrito atgal į Žemę 1979 liepos 11 d.

Paskelbta

Sviftas fotografuoja Tempelį 1

Į kometą Tempelis 1 (Tempel 1) smūgiuos NASA zondas, skriejantis „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) automatiniame erdvėlaivyje, pasieksiantis savo sudužimo vietą apie 8 val. 52 min. (Vilniaus laiku) liepos 4 d.. Kameros smūginiame zonde ir praskriesiančiame pro šalį erdvėlaivyje fotografuos įvykius iš arti. Tikimąsi smūgiu išmuštį kraterį kometos branduolio paviršiuje. Žinoma, ir aplink Žemę skriejantys teleskopai, ir ant žemės stovintys taip pat stebės šį nepaprastą eksperimentą, kartu ir Svifto (Swift) kosminis teleskopas, paprastai naudojamas gama žybsnių tolimojoje visatoje įrašams. Svifto ultravioletinių spindulių teleskopu birželio 29 d. gautas šis Tempelio 1 vaizdas. Kadangi kamera buvo nukreipta į judančią kometą, šalimais regimos žvaigždės virto šviesos dygsniais. Norite stebėti susidūrimą? Nuotraukos, kiti vaizdo įrašai ir duomenys apie galimybes mažais teleskopais stebėti sudužimą kometoje pateikiami „Smarkiojo smūgio“ svetainėje.