2003 m. gruodį pasaulis išvydo pirmąsias įspūdingas Spitzerio kosminio teleskopo (Spitzer Space Telescope) nuotraukas, tarp jų ir šią Dramblio Straublio ūko nuotrauką. Ūkas paprastai matomas kaip tamsus, neperžvelgiamas debesis. Sudėtinėje infraraudonųjų spindulių nuotraukoje, įrašytoje Spitzerio įranga, Dramblio Straublys išryškėjo paskendęs švytinčiame emisiniame ūke IC 1396, nutolęs 2450 šviesmečių nuo mūsų, Cefėjo žvaigždyne. Ūko viduje pasimatė iki tol neatrastos prožvaigždės – šviesūs rausvi žiburiai, kuriuos optiniuose vaizduose paslepia dulkės. Dirbtinių spalvų nuotraukoje, infraraudonajame spektre spindintis, vingiuojantis debesis tęsiasi apie 12 šviesmečių. Jį sudaro dulkės, molekulinio vandenilio dujos ir sudėtingos molekulės, vadinamos policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH). Spitzerio kosminis teleskopas, anksčiau vadintas Kosmine infraraudonųjų spindulių teleskopine įranga (Space Infrared Telescope Facility, SIRTF), skirtas tirti Visatos infraraudoniesiems spinduliams . Spitzeris yra paskutinis dėmuo NASA sukurtoje „Didžiųjų observatorijų programoje“, į kurią įeina Hablo kosminis teleskopas (Hubble Space Telescope), Komptono gama spindulių observatorija (Compton Gamma-ray Observatory) ir Čandros rentgeno spindulių observatorija (Chandra X-ray Observatory).
Dramblio Straublio viduje
