Žyma: Satlas

Paskelbta

Kosminis lynas

Viena iš didžiausių neįgyvendintų kosmoso idėjų yra lynas. Lynas – ilga medžiagos vija – tikima, galėtų stabilizuoti palydovus, gaminti elektros energiją ir padėti gabenti krovinius. Turbūt labiausiai neįtikėtiną lyno panaudojimo būdą sugalvojo rašytojas Artūras C. Klarkas (Arthur C. Clarke) – jo aprašytu lynu judėtų kosminis liftas tarp Žemės ir stoties, skriejančios geosinchronine orbita . Viena iš problemų – tvirtumas: sudėtinga pagaminti ilgą, tinkanmą naudoti lyną, kuris netrūkinėtų. Tam, kad išbandytų kosminio lyno daug žadančias galimybes, NASA ir „Kosmoso globos fondas“ (SpaceWard Foundation) surengė „Šimtmečio lyno konkursą“ (Centennial Tether Challenge), pažadėdami piniginį atlygį tam, kas sukurs geriausią kosminį lyną, viršijantį minimalius standartus. Šioje nuotraukoje nufotografuotas „Lyno palydovinės sistemos“ (Tethered Satellite System 1 – TSS-1) diegimas, atliktas iš šatlo „Atlantis“ 1992 m.. Kaip ir kiti bandyti lynai, TSS-1 nepatvirtino lūkesčių, tačiau mokslininkai pasisėmė vertingos patirties.

Paskelbta

Laisvas skrydis kosmose

Astronautas Briusas Makendlesas antr. (Bruce McCandless II) nutolo apie 100 metrų nuo Čelindžerio (Challenger) kosminės šaudyklės krovinių skyriaus – tiek, kiek niekas iki šiol. Šioje nuotraukoje matomas Makendlesas, laisvai skraidantis kosmose, naudodamas žmogaus valdomą manevravimo įrenginį MMU (Manned Maneuvering Unit). Tai vyko šatlo skrydžio 41-B metu, 1984 m.. Makendlesas ir jo bendradarbis, NASA astronautas Robertas Stiuartas (Robert Stewart), buvo pirmieji išbandę tokį „pasivaikščiojimą“ kosmose be apsauginio lyno. MMU varomas azoto pliūpsniais, jis iki šiol buvo naudojamas dirbtiniams palydovams paleisti ir atgal sugrąžinti. MMU sveria virš 140 kg, jis sunkus Žemėje, tačiau kaip ir visa – besvoris kosmose. 2001 m. MMU pakeitė SAFER varomoji kuprinė (SAFER Backpack Propulsion Unit).

Paskelbta

Naktis, lygi dienai

Šiandien Saulė kerta dangaus pusiaują ir keliauja toliau į šiaurę – tai pavasario lygiadienis , pirmoji astronominio pavasario diena šiaurės pusrutulyje ir rudens – pietų. Lygiadienis, arba ekvinokcija (iš lotynų k. equinox), reiškia dieną lygią nakčiai. Saulei pakibus dangaus pusiaujyje visų žemiečių diena ir naktis trunka beveik lygiai po 12 valandų. Šiaurės pusrutulio gyventojams dienos vis ilgės, kai artėjant vasarai Saulė kils dar aukščiau. Kelioms savaitėms praėjus po 1994 m. rudens lygiadienio šiaurės pusrutulyje, šatlo „Endeveris“ (Endeavor, angl. – siekimas) komanda nufotografavo Saulę pakibusią virš Žemės krašto. Akinamai spindi „Endeverio“ vertikalioji ašis (nutaikyta į Žemę) ir JPL radaro įranga krovinių skyriuje. Daugkartinio naudojimo erdvėlaivis – šatlas – tikimąsi dar skris šiemet kartu su STS-114 misija.