Žyma: Saturnas

Paskelbta

Titano ir Dionės pusmėnuliai

Kaip atrodytų dangus su daugeliu mėnulių? Toks jis virš Saturno . Jei palydovai planetos skliaute matomi vienas šalia kito, sutampa ir jų fazės. Dviejų žymiausių Saturno palydovų pjautuvai nufotografuoti iš automatinio Kasinio (Cassini) erdvėlaivio, skriejančio aplink Saturną. Nuotraukos kairiajame apatiniame kampe – Titanas , vienas didžiausių palydovų Saulės sistemoje , amžinai apgaubtas debesų. Neseniai Hoigenso (Huygens) zondas nusileido ant Titano ir perdavė žmonėms pirmuosius jo neįprasto paviršiaus vaizdus. Dešinėje, viršuje – Dionė, mažiau nei ketvirčio Titano skersmens, neturinti pastebimos atmosferos. Dionė , nors atrodo mažesnė, fotografuojant nuotrauką buvo perpus arčiau, negu Titanas.

Paskelbta

Enceladas iš arti

Encelado paviršius toks baltas, tarsi ką tik iškritusiu sniegu nuklotas. Vistik paviršiaus nelygumai aiškiai matomi šioje didelio kontrastingumo nuotraukoje. Kovo mėnesį, kada „Kasinio“ (Cassini) automatinis erdvėlaivis praskrido pro ledinį Saturno palydovą, gautas šis vaizdas. Iš arti fotografuotos nuotraukos viename pikselyje telpa apie 30 metrų, ji apima per 20 kilometrų plotą. Enceladas pagarsėjęs kaip labiausiai šviesą atspindintis palydovas Saulės sistemoje. O „susitikimų“ su „Kasiniu“ metu gauti duomenys rodo, kad Encelade yra atmosfera. Tai jau antrasis Saturno palydovas, turintis tokią ypatybę. Iš tiesų, Encelado šviežias paviršius ir gana žymi atmosfera leidžia spėti, kad mažytis, 500 km skersmens mėnuliukas yra aktyvus. Tyrinėtojai mano, kad ledo vulkanai ar geizeriai padengia paviršių šviežia medžiaga, papildo palydovo atmosferą, o vėliau ledo dalelėmis gausina ir plonytį Saturno E žiedą .

Paskelbta

Slibino audra Saturne

Saturno pietų pusrutulyje išsirangę debesų sūkuriai, nusidažę oranžine spalva ir praminti Slibino audra, matomi šioje infraraudonųjų spindulių dirbtinių spalvų nuotraukoje. Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio duomenis tiriantys mokslininkai yra paskelbę ne vieną atradimą. Viename iš jų pranešama, kad būtent Slibino audra sukėlė paslaptingus radijo bangų pliūpsnius, stebėtus praeitais metais, kai Kasinio erdvėlaivis skriejo aplink planetą. Galbūt ši audra – milžiniška Saturno vėtra, panaši į Žemės audras, o atmosferinius radijo trukdžius sukelia aukštos įtampos žaibų iškrovos. Stebėjimai iš Kasinio erdvėlaivio patvirtina ir tai, kad Slibino audra – ilgai gyvuojantis reiškinys, giliai įsismelkęs į dujų milžino atmosferą. Dėl jos kartkartėmis sustiprėjančio aktyvumo, ištisuose Saturno plotuose kyla didžiulės, planetos paviršiuje regimos audros.

Paskelbta

Gal paslidinėkim Encelade?

Mažas, apledėjęs, vidinis Saturno palydovas Enceladas yra vos 500 km skersmens. Šis tolimas pasaulėlis atspindi daugiau nei 90 procentų krintančios į jį Saulės šviesos – beveik tiek pat, kiek atspindėtų šviežiai iškritęs sniegas. Šioje nuotraukoje iš „Kasinio“ (Cassini) automatinio erdvėlaivio, neseniai praskridusio pro šalį, matomas Encelado paviršius; jame – tik keli smūginiai krateriai. Tai rodo, kad Enceladas yra vis dar aktyvus, nors jau seniai sušalęs į nedidelį palydovą. Matyt Encelado paviršius išsilygina dėl veikiančių tekančio vandens geizerių ar vandens vulkanų. Nuo tada, kai Enceladas ėmė skrieti orbita aplink Saturną , išorinio E žiedo viduje, palydovo paviršius tapo sniego baltumo dėl ledinio žiedo dalelių nuolat krintančių ant jo. Savo ruožtu išsiveržimai Encelade papildo medžiaga E žiedą. Dėmesio tarpplanetiniams slidininkams: mažyčio Encelado gravitacija daugiau nei šimtą kartų mažesnė už Žemės planetos, o temperatūra paviršiuje – maždaug -200°C šalčio.

Paskelbta

Daugiadienės Saturno pašvaistės

Ar Saturne pašvaistės tokios pačios, kaip ir Žemėje? Tam, kad padėtų atsakyti į šį klausimą, „Hablo“ kosminis teleskopas (Hubble Space Telescope) ir „Kasinio“ (Cassini) automatinis erdvėlaivis kartu stebėjo Saturno pietų ašigalį nuo tada, kai „Kasinis“ 2004 m. sausį priartėjo prie dujų milžino. „Hablas“ „pripyškino“ ultravioletinių nuotraukų , o „Kasinis“- įrašinėjo radijo bangas ir tyrė Saulės vėją . Kaip ir Žemėje, Saturno pašvaistės sukuria uždarus žiedus ar jų dalis aplink planetos magnetinius polius . Tačiau jos Saturne spindi dienų dienas, o ne kelias minutesne, kaip Žemėje. Pašvaistes, be abejo, sukuria įelektrintos dalelės, įskriejančios į atmosferą, tačiau Saturno atmosferos švytėjimas daug labiau priklauso nuo Saulės vėjo stiprumo, nei Žemės ar Jupiterio pašvaistės. Šioje nuotraukoje matote tris Saturno vaizdus, „Hablo“ fotografuotus kas dvi dienas.

Paskelbta

Saturno pašvaistės

Saturno žiedai – vienas iš įspūdingiausių reginių Saulės sistemoje. Tačiau šioje „Hablo“ kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) nuotraukoje matomi kitokie žiedai – Saturno ašigalius supančios ultravioletinės pašvaistės. Manyta, kad šios Saturno grožybės, iškilusios daugiau nei 1000 mylių (1600 km) virš debesų, atsiranda taip pat, kaip ir Žemėje. Tačiau „Hablo“ kameros ir „Kasinio“ (Cassini) denyje esantys prietaisai, stebėdami kylančią ir slūgstančią žarą, rado netikėtų duomenų. Šioje dirbtinių spalvų nuotraukoje, gautoje ultravioletinėje šviesoje, stulbinanti rausva pašvaistė rodo vandenilio atomų emisiją, o tankesnės, baltosios sritys priklauso vandenilio molekulėms.

Paskelbta

Saturno palydovo Rėjos vaizdas iš „Kasinio“

Atrodo, kiekvienas Saturno palydovas turi savo paslaptį . Ant Rėjos , antrojo pagal dydį po Titano Saturno palydovo, matomi vos pastebimi, keistai šviesūs dryžiai. Kito Saturno palydovo, Dionės , didesnio ryškumo nuotraukose rasti panašūs dryžiai rodo, kad po šviesiomis dėmėmis gali slypėti ilgi, juostiniai paviršiaus lūžiai. Rėja daugiausia sudaryta iš sušalusio į ledą vandens, bet panašu ten yra ir mažas uolinis branduolys. Rėjos sukimasis apie ašį ir jos orbita sutampa – taip pat kaip Žemės ir Mėnulio. Taigi į Saturną lieka atsukta visada tik viena palydovo pusė, ir tik viena puse jis visąlaik skrieja pirmyn. Rėjos pirmyn lekianti paviršiaus pusė yra daug labiau išdaužyta krateriais nei nugara, matoma šioje nuotraukoje. Jūs matote tokį patį tikrų spalvų vaizdą, kokį praeitą mėnesį nufotografavo Kasinio automatinis erdvėlaivis (Cassini), skriejantis orbita aplink Saturną.

Paskelbta

Žydrasis Saturnas

Romi žydruma plyti šiauriniame Saturno pusrutulyje. Ši nuotrauka gauta iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio. Nuotraukos spalvos buvo suderintos, kad labiau atitiktų natūralų regimosios šviesos žydrą atspalvį, pasklidusį dujų milžino atmosferos viršutiniuose sluoksniuose. Žymieji Saturno žiedai meta dryžuotus šešėlius ant planetos, o ne tiek žymus, krateriais duobėtas mažasis palydovas Mimas – sėlina kairėje. Skriedamas už pagrindinių vidinių žiedų, Mimas yra 400 km skersmens ir keliauja maždaug 200 tūkstančių kilometrų aukštyje – tai daugiau nei 3 Saturno spinduliai, matuojant nuo planetos centro. Dar toliau už Mimo skrieja retas ir blankus Saturno išorinis E žiedas.

Paskelbta

Raudonasis Satunas

Ši keista, gerai pažįstamo Saturno dirbtinių spalvų nuotrauka pagal skleidžiamus šiluminius infraraudonuosius spindulius rodo temperatūros skirtumus dujų giganto atmosferoje ir žieduose . Sumontuotas iš 35 kadrų, šis aiškus Saturno pietų pusrutulio vaizdas gautas Keko I (Keck I) teleskopu nuo Mauna Kea kalno, Havajuose. Kadangi pietų pusrutulis apšviestas Saulės būna vasarą, laukta didesnės kaitros požymių. Tačiau gauti duomenys buvo netikėti: rasta aiškiai apibrėžta šilta ašigalio kepurė ir šviesus, karštas taškas Saturno pietų ašigalyje . Šilta pietų kepurė ir karštasis taškas gali būti vieninteliai tokie Saulės sistemoje . Planuojama toliau tirti šias sritis, pasitelkiant Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio įrangą. O kokios temperatūros tas Saturno karštasis taškas? Viršutinės troposferos „karščio“ temperatūra ties ašigaliu siekia -182° Celsijaus (91 laipsnius Kelvino ).

Paskelbta

Japetas – Saturno palydovas keistu paviršiumi

Kas atsitiko Saturno palydovui Japetui? Keista ketera, matoma šioje nuotraukoje, kerta palydovą beveik ties pusiauju. Dėl šios paviršiaus ypatybės Japetas primena milžinišką persiko kaulą. Viena Japeto pusė tokią tamsi, kad beveik neįžiūrima iš Žemės. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad tamsiosios paviršiaus pusės juoduma yra neįprastai tolygi, tarsi kas tamsia medžiaga būtų uždengęs ilgą amželį nugyvenusį ir daugybės kraterių išvagotą pusrutulį. Kita Japeto pusė – palyginus šviesių atspalvių, tačiau išraižyta keistų, ilgų ir plonų, tamsaus grunto linijų. Ties nuotraukos centru matomas išmuštas 400 km pločio duburys, apjuostas stačiais šlaitais, giliai smengančiais į kraterio dugną. Ši nuotrauka buvo gauta iš dabar jau Saturno orbitoje skriejančio „Kasinio“ (Cassini) automatinio erdvėlaivio, kai jis pernai metais pralėkė pro Japetą.