Žyma: Skorpionas

Paskelbta

NGC 6334 – Katės Pėdutės ūkas

Ūkai garsėja tuo, kad dažnai primena mums pažįstamus žemiškus dalykus, o katės – kad nuolat papuola į bėdas. Tačiau vargiai atrastume tą katę, kuri įmynė Katės Pėdutės ūką Skorpiono žvaigždyne. Už penkių su puse tūkstančio šviesmečių šis emisinis ūkas švyti rausvai dėl gausybės jonizuotų vandenilio atomų. Jis dar vadinamas ir Lokio Letenos ūku, o kataloguose žymimas NGC 6334. Ten per kelis paskutinius milijonus metų gimė žvaigždžių, dešimt kartų didesnės masės už mūsų Saulę. Šioje nuotraukoje – Katės Pėdutės vaizdas fotografuotas iš Meijolo (Mayall) 4 metrų skersmens teleskopo ant Kito viršukalnės (Kitt Peak) Arizonoje, JAV.

Paskelbta

Įspūdingas dangus ties Skorpionu

Jeigu Skorpiono plotai taip atrodytų žiūrint paprasta akimi, žmonės dažniau ten žvalgytųsi. Paprastai mums matomos tik kelios ryškios gerai žinomo, tačiau retai danguje atpažįstamo, vieno iš Zodiako žvaigždynų, Skorpiono žvaigždės. Tokiai įspūdingai nuotraukai kaip ši gauti prireikė gero fotoaparato, spalvų filtrų ir skaitmeninės vaizdų apdorojimo įrangos. Ryškumui išgauti buvo fotografuojami keli ilgo išlaikymo skirtingų spalvų kadrai ir vienas tam tikros, vandenilio skleidžiamos, raudonos šviesos , kuri ypač gerai išryškina smulkiausias detales. Gautame vaizde atsivėrė kvapą gniaužiantis dangus. Kairėje pusėje stačia liejasi mūsų Galaktikos plokštuma – Paukščių Takas . Ten susibūrę milžiniški šviesių žvaigždžių debesys ir ilgos, tamsios dulkių juostos. Iš Paukščių Tako į vaizdo centrą sminga juodas dulkių pleištas, pramintas Tamsiąja Upe. Ši upė jungia kelias šviesias žvaigždes Skorpiono galvoje ir žnyplėse, tarp jų ir ryškųjį Antarį. O aukščiau ir dešiniau gelsvojo Antario už jį dar skaistesnis žiburys – Jupiterio planeta. Čia visur aplink gausu rausvų emisinių ir žydrų atspindžio ūkų. Metų viduryje Skorpioną visada galima lengvai atrasti dangaus skliauto pietų pusėje iškart po saulėlydžio.

Paskelbta

Krevetės ūkas

Į pietus nuo Antario, ūkų gausiame Skorpiono žvaigždyne, rymo emisinis ūkas IC 4628. Netoliese esančios karštos, masyvios, vos kelių milijonų metų amžiaus, jaunos žvaigždės švitina ūką žmogui nematoma ultravioletine šviesa, išmušančia iš elektronų atomus. Kai elektronai ir atomai vėl susijungia, išspinduliuoja regimosios šviesos spindulius, kurie ir sukuria emisinio ūko švytėjimą. Ši pro siaurą šviesos filtrą darytų vaizdų dėlionė sukurta iš astronomams įprastų nuotraukų, nuspalvintų sutartinėmis spalvomis: vandenilio atomų skleidžiama šviesa – žalsva, sieros – rausva, deguonies – žydra. Nutolęs 6 tūkstančius šviesmečių nuotraukoje matomas dangaus plotas apima 250 šviesmečių plotį. Ūką – dar vadinamą Gamo 56 ūku, Australijos astronomo Kolino Steinlio Gamo (Colin Stanley Gum) garbei – jūros gėrybes pamėgę šmaikštuoliai astronomai praminė Krevetės ūku.

Paskelbta

Katės Pėdutės ūkas

Ūkai garsėja tuo, kad dažnai primena mums pažįstamus žemiškus dalykus, o katės – kad nuolat papuola į bėdas. Tačiau vargiai atrastume tą katę, kuri įmynė Katės Pėdutės ūką Skorpiono žvaigždyne. Už penkių su puse tūkstančio šviesmečių emisinis ūkas švyti rausvai dėl gausybės jonizuotų vandenilio atomų. Jis dar vadinamas ir Lokio Letenos ūku, o kataloguose žymimas NGC 6334. Ten per kelis paskutinius milijonus metų gimė žvaigždžių, dešimt kartų didesnės masės už mūsų Saulę. Šioje nuotraukoje – plačiakampis Katės Pėdutės vaizdas, fotografuotas iš Naujojo Pietų Velso Australijoje.

Paskelbta

Padrikasis žvaigždžių spiečius M7 Skorpiono žvaigždyne

M7 yra vienas geriausiai matomų padrikųjų žvaigždžių spiečių danguje. Spiečius, kuriame daugiausia ryškių žydrų žvaigždžių, regimas paprasta akimi tamsiame danguje, Skorpiono žvaigždyno uodegos gale. M7 sudaro iš viso apie 100 žvaigždžių, jis yra daugmaž 200 milijonų metų senumo, išsidriekęs per 25 šviesmečius už maždaug1000 šviesmečių nuo mūsų. Ši spalvota nuotrauka neseniai gauta Kit Pyko nacionalinėje observatorijoje (Kitt Peak National Observatory) Arizonoje, JAV, vykdant pažangių tyrimų programą. Žvaigždžių spiečius M7 žinomas nuo senų senovės, jį aprašė Ptolemėjas 130 m. po Kr.. Taip pat matomas tamsusis dulkių debesis prie apatinio nuotraukos krašto ir – tikrąja to žodžio prasme – milijonai pavienių žvaigždžių pabirusių link Galaktikos centro.