NGC 253: vienišas dulkių pasaulis

Vaiski NGC 253, kartais vadinama Sidabrinio Dolerio galaktika, yra viena šviesiausių matomų spiralinių galaktikų, ir viena iš daugiausia sukaupusių dulkių. Pirmą kartą ją 1783 m. aptiko matematikė ir astronomė Karolina Heršel (Caroline Herschel). Dulkių pasaulis plyti vos už 10 milijonų šviesmečių pietų dangaus skliauto Skulptoriaus žvaigždyne. Maždaug 70 tūkstančių šviesmečių skersmens NGC 253 yra didžiausia Skulptoriaus galaktikų grupės narė, artimiausios mūsų Vietinei galaktikų grupei. Užburiančioje nuotraukoje be spiralinių vijų matyti ir įspūdingi dulkių ūsai, kylantys nuo galaktikos disko. Dulkių gausą lydi siautulinga žvaigždėdara, todėl NGC 253 dar vadinama žvaigždėdaros pliūpsnių galaktika. NGC 253 spinduliuoja stiprius didelės energijos rentgeno ir gama spindulius – manoma taip yra dėl masyvios juodosios bedugnės greta galaktikos centro.

Žvaigždės NGC 300 galaktikoje

Tarsi smėlio kruopelės kosminiame pajūryje, spingsi didžiulės spiralinės galaktikos NGC 300 žvaigždės šioje nepaprastai skvarbioje nuotraukoje iš Hablo (Hubble) kosminio teleskopo patobulintos tyrimų kameros (Advanced Camera for Surveys). Matyti galaktikos centrinė sritis, nusidriekusi per daugmaž 7500 šviesmečius. Pačiame viduryje – šviesi, tanki galaktikos šerdis, apsupta reto sluoksnio iš tamsių dulkių pluoštų, įsimaišiusių tarp žvaigždžių, galaktikos plokštumoje. NGC 300 nutolusi 6,5 milijonus šviesmečių. Ji priklauso Skulptoriaus galaktikų grupei, gavusiai savo pavadinimą iš to paties žvaigždyno, kuriame matoma, pietų pusrutulyje. Hablo išskirtinis gebėjimas įmatyti tiek daug atskirų žvaigždžių NGC 300 galaktikoje praverčia tobulinant viršgalaktinių atstumų matavimo būdus.