Iš kur atsirado ši skylė? Klausimas kilo dėl mažo tamsaus apskritimo nuotraukos dešinėje. Jeigu ši aerogelio nuotrauka jums atrodo pilka ir nuobodi, vertėtų susipažinti su vienu šiuolaikinės astronomijos iššūkių. Įdomu yra tai, kad kažkas išduobęs šį tamsų apskritimą gali būti viena iš pirmųjų medžiagos dalelių, kada nors pagautų už Saulės sistemos ribų. Kad ir kas užminęs šią mįslę – jis įstrigo „Žvaigždžių dulkių“ (Stardust) automatinio erdvėlaivio, kelerius metus klajojusio po Saulės sistemą ir po to grąžinamąją kapsulę nuleidusio atgal į Žemę, aerogelyje. (Aerogelis – nepaprastai mažo tankio kieta medžiaga. Plytos dydžio aerogelio luitas sveria vos kelis gramus.) Mokslininkai šiuo metų atidžiai tiria aerogelį bandydami surasti visas jame įsmigusias daleles. Galima tvirtinti, kad dauguma dalelių yra iš vietinės Vilto 2 (Wild 2) kometos, pro kurią „Žvaigždžių dulkių“ erdvėlaivis praskriejo 2004 m. Tačiau kelios iš jų, gal 10 ar mažiau, – tikimąsi bus iš anapus Saulės sistemos. Jas rasti iš tikrųjų nepaprastai sunku, todėl „Žvaigždžių dulkių“ mokslininkų komanda sukūrė internetu parsisiunčiamą programą, kuri leidžia kiekvienam, turinčiam paprastą kompiuterį ir norą padėti, ieškoti mikroskopu fotografuotose aerogelio sluoksniuose tarpžvaigždinių dulkių pėdsakų. Jūsų rasti ir tikrai į nežemiškas daleles panašūs pėdsakai bus vėliau mokslininkų komandos atidžiai patikrinti.
Neįprasti dujų pluoštai aplink galaktiką NGC 1275
Iš kur atsirado galaktiką NGC 1275 supantys neįprasti dujų pluoštai? Niekas iki šiol nežino. NGC 1275 yra centrinė didžiausia galaktika Persėjo galaktikų spiečiuje, kurio gausybę narių galite išvysti šioje nuotraukoje. Regimojoje šviesoje matoma, kad NGC 1275 yra dvi įspūdingai susidūrusios galaktikos. Ir galaktika, ir visas spiečius yra stiprus radijo spindulių šaltinis. Neįprastuose dujų pluoštuose esantis vandenilis skleidžia tam tikro ilgio šviesos bangas, čia dirbtinai nuspalvintas rausvai. Gali būti, kad pluoštai atsirado dėl dviejų galaktikų susidūrimo, arba dėl galaktikos centrinės juodosios bedugnės sąveikos su spiečiaus tarpgalaktinėje erdvėje sklandančiomis dujomis. NGC 1275 driekiasi apie 100 tūkstančių šviesmečių ir yra maždaug už 230 milijonų šviemečių Persėjo žvaigždyne.
Spalvotasis debesis apie Gyvatnešio Ro
Daug įspūdingų Gyvatnešio Ro debesies spalvų rodo jame vykstančius procesus. Žydros sritys atsiranda daugiausia dėl šviesos atspindėjimo, kadangi žydrieji Gyvatnešio Ro žvaigždės ir kaimyninių žvaigždžių spinduliai šioje ūko dalyje vaiskiau atsispindi, negu raudonieji. Dangus Žemėje dienos metu irgi žydras dėl tos pačios priežasties. Raudonos ir geltonos debesies sritys šviečia visų pirma dėl atominių ir molekulinių dujų emisijos. Kaimyninių žvaigždžių šviesa, iš kurių šviesiausia – Antaris, išmuša elektronus iš dujų, kurios ima šviesti, kai elektronai vėl prisijungia. O tamsios sritys atsiranda dėl šviesą sugeriančių dulkių, kurios atsiranda jaunųjų žvaigždžių atmosferose. Gyvatnešio Ro žvaigždę supantys tarpžvaigždinės medžiagos tumulai, prasiveržę į priekį už kamuolinio spiečiaus M4, matomo kairėje, apačioje, dar labiau spalvoti, nei gali pamatyti žmogaus akis – debesis išskiria šviesą visų ilgių bangose, nuo radijo iki gama spindulių.