Vienaragis – Astronomija: po nuotrauką kasdien

12 balandžio, 2007

Kūgio ūko kaimynystėje

Šiame didingame vaizde įamžinti Kūgio ūko kaimynystėje, Vienaragio žvaigždyne, nusidriekę gausūs kosminiai vandenilio dujų ir dulkių debesys. Nedidelis, tamsus, šviesą sugeriančių dulkių debesis kairiajame vaizdo krašte, žemiau centro, šauna į viršų kūgio pavidalu, taip ir pramintas Kūgio ūku. Apsuptas rausvo vandenilio dujų švytėjimo, Kūgio ūkas nusitaikęs į šviesią melsvai-balkšvą Vienaragio S – keturnarę nepaprastai masyvių, karštų žvaigždžių sistemą. Vienaragio S supa įdomus rausvai švytintis ūkas, būdingas žvaigždėdaros sritims, o viršuje, Vienaragio S dešinėje, blyškiai švytinčio ūko priešakyje matyti tamsaus ūko dėmės. Gelsvas padrikasis žvaigždžių spiečius Triumpleris 5 (Trumpler 5) pabiręs šiek tiek žemiau vaizdo centro, o puošnus žydras atspindžio ūkas IC 2169 – dešiniajame krašte. Keistas nedidukas debesis pačioje apačioje, panašus į kometą, yra Kintantysis Hablo ūkas (Hubble’s Variable Nebula). Šis įspūdingas 2,5 laipsnių pločio spalvotas vaizdas tarsi mozaika buvo sulipdytas iš nuotraukų, kurioms prireikė daugiau negu 31 val. išlaikymo.

14 vasario, 2007

Rozetės ūkas

Ar Rozetės ūkas nebūtų mielesnis, jei jį vadintume Roželės ūku? Taip galėtume išversti tarptautinį šio ūko pavadinimą: rosette, angl. – roželė. Šis emisinis ūkas Naujajame bendrajame kataloge (New General Catalog, NGC) žymimas NGC 2237. Ūko vidury yra jaunas, šviesių žvaigždžių padrikasis spiečius NGC 2244. Spiečiaus žvaigždės susikūrė maždaug prieš 4 milijonus metų iš ūko medžiagos. Nuo žvaigždžių pučiantis smarkus vėjas šluoja erdvę viduryje ūko, apsupto dulkių ir karštų dujų tumulų. Ultravioletinė karštųjų spiečiaus žvaigždžių šviesa verčia ūką švytėti. Rozetės ūkas yra maždaug 100 šviesmečių skersmens, nutolęs apie 5000 šviesmečių nuo mūsų. Jį galite pamatyti pro nedidelį teleskopą Vienaragio žvaigždyne.

3 lapkričio, 2006

Vienaragio V838 Mon – aidas iš Galaktikos pakraščių

Kintamoji žvaigždė Vienaragio V838 (V838 Mon) lūkuriuoja mūsų Galaktikos pakraščiuose, maždaug už 20 tūkstančių šviesmečių nuo Saulės. Nuo tada, kai 2002 sausį joje pastebėtas netikėtas žybsnis, ši paslaptinga žvaigždė atsidūrė astronomų ginčų arenos vidury. Astronomai stebi, kaip žybsnio šviesa tarsi aidas vilnija tolyn per tamsumoje slypėjusius dulkių debesis aplink Vienaragio V838, nušviesdama vis tolimesnes jų bangas. Ši įspūdinga žvaigždę supančių dulkių sūkurių nuotrauka įrašyta pro Hablo (Hubble) kosminį teleskopą šių metų rugsėjį. Vaizdas apima daugmaž 14 šviesmečių. Mokslininkai tikisi, kad tolyn skriejantis šviesos aidas tęs savo kelionę ir nušvies vis tolimesnes dulkių sankaupas žvaigždės apylinkėse bent jau iki 2010 m. Neseniai astronomai atrado, kad, tikėtina, Vienaragio V838 yra jauna dvinarė žvaigždžių sistema, tačiau tikslios mįslingojo žybsnio priežastys vis dar nežinomos.

14 vasario, 2006

Dulkių tamsa ir spindinti šviesa Rozetės ūke

Kas sukūrė kosmines skulptūras Rozetės ūke? Nors dažniausiai ūko visuma grožimės iš toli, dalis Rozetės ūko – jaunas padrikasis spiečius NGC 2244 – ir iš arti atrodo įspūdingai. Čia matote tamsių dulkių globules ir dujas, kurios lėtai yra, išsklaidomos didelės energijos šviesos ir vėjų, pučiančių nuo kaimyninių masyvių žvaigždžių. Ilgainiui paliktose ramybėje molekulinių debesų globulėse gali imti kurtis žvaigždės ir planetos. Rozetės ūkas tęsiasi apie 50 šviesmečių už maždaug 4500 šviesmečių nuo mūsų ir gali būti įžiūrimas pro nedidelį teleskopą Vienaragio žvaigždyne.

27 lapkričio, 2005

Šviesos aidas iš V838 Mon

Kas sukėlė žvaigždės V838 žybsnį Vienaragio (žymimo Mon) žvaigždyne? Dėl nežinomų priežasčių, V838 Mon išoriniai sluoksniai staiga išsiplėtė ir ji tapo šviesiausia žvaigžde visoje Paukščių Tako Galaktikoje 2002 m. vasarį. Tada – lygiai taip pat staiga – išblėso. Tokio žvaigždės žybsnio ankščiau niekas nebuvo stebėjęs. Supernovos ir novos paprastai išmeta medžiagą į aplinkinę erdvę. Nors V838 Mon žybsnį irgi galima paaiškinti medžiagos išmetimu, tai, ką matote šioje Hablo (Hubble) teleskopo nuotraukoje, iš tikrųjų yra šviesos aidas, didžiuliu ratilu skriejantis tolyn nuo ryškaus šviesos tvyksnio vietos. Šviesos aidas atsiranda tada, kai šviesa atsispindi nuo tarpžvaigždinių dulkių, tvyrančių erdvėje aplink žvaigždę, ir vis tolsta nuo centro. V838 Mon yra už 20 tūkstančių šviesmečių nuo mūsų, Vienaragio žvaigždyne, o šviesos aido skersmuo – apie šeši šviesmečiai.