Šviesa yra daug sudėtingesnė, negu mes manėme. Kai astronomai matuoja šviesą, jie paprastai turi omenyje šviesos kryptį, energiją ir sukinio poliarizaciją (kartais). Tačiau neseniai mokslininkai suprato, kad fotonai taip pat gali turėti orbitos kampinį momentą (orbital angular momentum, OAM) – savybę, paprastai priskiriamą Žemės sukimuisi aplink Saulę ar aplink savo ašį. Šioje iliustracijoje pavaizduotas fotono bangos frontas su vingiuojančiu OAM. Šviesa su OAM gali perduoti daugiau informacijos ar padėti atrasti daugiau skirtingų rūšių astronominių šaltinių. Perėjusi per paprastą linzę, šviesa be OAM susitelkia į tašką, o šviesa su OAM – į žiedą. Didžioji dauguma kosmose klaidžiojančios šviesos turi tokį mažą (ar nulinį) OAM, kad jos kuriamas žiedas matavimams per mažas. Net ir turint kitus, ateityje numatomus pažangesnius matavimo prietaisus, astronominiams atradimams naudoti OAM dar ilgai išliks labiau teorinė, negu praktinė galimybė.
