Supernovos sprogimas – neišvengiama, tačiau įspūdinga, kiekvienos masyvios žvaigždės mirtis – išsviedžia į erdvę apvalkalą, prosotintą sunkiųjų elementų, susidariusių žvaigždės branduolio žaizdre. Vėliau šie elementai, be kurių niekur niekada neatsirastų gyvybės, prisijungia prie kitų naujai susikūrusių žvaigždžių ir planetų. Šioje dirbtinių spalvų rentgeno spindulių nuotraukoje matoma supernovos liekana SNR 0103-72.6 – besiplečiantis debesis iš žvaigždės senojo apvalkalo kaimyninėje Mažojo Magelano Debesies galaktikoje. Sprendžiant pagal vis didėjančio įkaitintų dujų kamuolio apimtį, apie 150 šviesmečių, šviesa iš supernovos sprogimo pirmą kartą mus pasiekė prieš maždaug 10 tūkstančių metų. Rasta šimtai supernovų liekanų, kurios puikiai tiktų būti elementų sintezės ir jų plitimo tarpžvaigždinėje erdvėje astronominėmis laboratorijomis. Rentgeno spindulių nuotraukos taip pat rodo, kad šios ypatingos supernovos liekanos viduje karštos dujos ypač prisotintos neono ir deguonies.
