Žvelgdamas į tarpžvaigždinę erdvę, kerintis Katės akies ūkas tvyro už trijų tūkstančių šviesmečių nuo Žemės. Tai paprastas planetiškasis ūkas, dar žymimas NGC 6543, kuris puikiai parodo, koks yra į Saulę panašių žvaigždžių vienas iš paskutiniųjų gyvenimo tarpsnių – trumpas, bet įspūdingas. Šio ūko viduryje likusi mirštanti žvaigždė, manoma, per kelis kartus susigniaužusi, nusikratė išorinių sluoksnių ir iš jų susikūrė keli paprasti, žvaigždę ratu apjuosiantys, dulkių apvalkalai. Tačiau ne visai suprantama, kaip susidarė sudėtingas raštas pačiame ūko viduje. Aiškiai matoma šioje skvarbioje Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje, pati kosminė akis yra virš pusės šviesmečio skersmens. Žvelgdami į Katės akį astronomai gali išvysti musų Saulės likimą, kai ji pasieks planetiškojo ūko tarpsnį, po kokių … 5 milijardų metų.
