Žvaigždžių spiečius NGC 346 pūpso didžiausiame žvaigždėdaros regione, Mažajame Magelano Debesyje, apie 210 tūkstančių šviesmečių nuo mūsų. Masyvios spiečiaus žvaigždės yra trumpaamžės, tačiau skleidžia labai stiprią energiją. Žvaigždiniai vėjai ir radiacija aplink jas išpūtė daugmaž 200 šviesmečių skersmens tarpžvaigždinę ertmę dujų ir dulkių debesyse, sukėlė žvaigždėdarą ir savaip išskaptavo srities tankius išorinius pakraščius. Žymimas N66, žvaigždėdaros regionas taip pat slepia daug naujai gimstančių žvaigždžių. Maždaug 3 – 5 milijonų metų amžiaus naujagimės žvaigždės, kurių šerdyse dar nevyksta vandenilio branduolinės reakcijos, išsibarsčiusios aplink visą spiečių NGC 346. Šioje, mokslininkų nuspalvotoje Hablo kosminio teleskopo nuotraukoje, regimoji ir artimųjų infraraudonųjų spindulių šviesa nuspalvinta melsvai ir žalsvai, o atominio vandenilio skleidžiami spinduliai – rausvai.
