Nedaugelis kosmoso vaizdų taip žavi, kaip Oriono ūkas. Dar žymimas M42, vos už 1500 šviesmečių nuo mūsų stūksantis, ūkas sudarytas iš švytinčių dujų, kurios supa karštas, jaunas žvaigždes milžiniško tarpžvaigždinio molekulinio debesies pakraščiuose. Oriono ūkas pateikia vieną iš geriausių galimybių studijuoti, kaip gimsta žvaigždės – iš dalies dėl to, kadangi tai – artimiausias žvaigždėdaros regionas, ir kadangi ūke gimusios didelės energijos žvaigždės į šalis išblaškė šviesos nepraleidžiančius dujų ir dulkių debesis, kurie priešingu atveju užstotų vaizdą. Oriono ūke galima stebėti visus žvaigždžių gimimo ir vystymosi etapus. Ši vaizdas – detaliausias iš kada nors gautų Oriono ūko vaizdų – sudėtas iš nuotraukų, darytų Hablo (Hubble) kosminio teleskopo patobulinta tyrimų kamera ir Europos pietinės observatorijos La Silla 2,2 metrų skersmens teleskopu. Tarsi mozaika sulipdytas, nesumažintas vaizdas būtų sudėtas iš milijardų pikselių. Jame žiba apie 3000 žvaigždžių. Vaizdas apima Mėnulio pilnaties plotą danguje, o M42 atstumu tai – 13 šviesmečių.
