Tarsi trapūs kosminiai žiedlapiai, šie tarpžvaigždinių dulkių ir dujų debesys išsiskleidė už 1300 šviesmečių nuo mūsų žvaigždėtame dangaus gėlyne, Cefėjo žvaigždyne. Kartais vadinamas Vilkdalgio ūku, o paprastai žymimas NGC 7023, šis galiūnas nėra vienintelis danguje, primenantis gėlę. Čia, detalioje skaitmeninėje nuotraukoje, matote nepaprastą Vilkdalgio ūko spalvų vaivorykštę ir įspūdingą simetriją. Viduje, ūko dulkių gilumoje, slypi masyvi, karšta, jauna, dar besikurianti žvaigždė. Vidiniai kosminių dulkių sluoksniai švyti rausvai, nes kai kurios dulkių dalelės puikiai paverčia nematomus žvaigždės ultravioletinius spindulius į regimą raudoną šviesą. Tačiau daugiausia ūkas švyti žydrai, kaip ir būdinga dulkių dalelėms, atspindinčioms žvaigždžių šviesą. Aplinkui stūksantys tamsūs, šviesos nepraleidžiantys debesys iš dulkių ir šaltų molekulinių dujų gali sukurti stebuklingus ar keistus dalykus vaizduotėje. Infraraudonieji stebėjimai rodo, kad Vilkdalgio ūke gali būti sudėtingų, anglies turinčių molekulių, vadinamų PAH – policikliniais aromatiniais angliavandeniliais. Kaip matyti iš šios nuotraukos, Vilkdalgio ūko skersmuo yra apie 6 šviesmečius.
