Ar planetos, skriejančios aplink kitas žvaigždes, paprastai būna netikėtinai milžiniškos? Taip gali būti. Neseniai gauti tai patvirtinantys įrodymai: planeta, skriejanti aplink tolimą žvaigždę, savo gravitacijos lauko jėga sustiprina ne tik savo gimtosios, bet ir dar tolimesnės žvaigždės šviesą. Jeigu tartume, kad planeta skrieja aplink paprastą raudonąją nykštukę, pašviesėjimą galima būtų paaiškinti, nebent jei ji būtų 13 kartų masyvesnė už Žemę ir skrietų mūsų Saulės sistemos asteroidų juostos atstumu. Turint omenyje, kad buvo stebimas nedidelis skaičius tokių objektų ir panašios savybės gautos kitose žvaigždžių sistemose, tokios milžiniškos planetos gali būti dažnas reiškinys. Astronomai mano, kad tolimoji planeta galėjo išaugti iki Jupiterio dydžio, jeigu žvaigždės sistemoje būtų buvę daugiau dujų. Kadangi planeta stebima tik netiesiogiai, visi šie spėjimai gana netvirti ir tolimesnių tyrimų tikslas – geriau išsiaiškinti nustebinusių planetų sistemų duomenis. Čia matote ilustraciją, kurioje dailininkas pavaizdavo spėjamą milžinišką planetą, skriejančią aplink tolimąją raudonąją nykštukę kartu su išgalvotu palydovu.
