Maždaug prieš tūkstantį metų, 1006-aisiais mūsų eros metais Žemės planetos danguje užsidegė nauja žvaigždė, manoma, ryškiausia iš visų supernovų rašytinėje žmonijos istorijoje. Mūsų dienų astronomai vis dar gali stebėti besiplečiančią, po žvaigždės sprogimo likusią, liekaną, tačiau kaip atrodė supernova1006 m.? Supernovos SN1006 tūkstantmečio proga, astronomas Tunkas Tezelis (Tunc Tezel) išleido šią smalsumą žadinančią iliustraciją, paremtą jo paties 1988 m. vasario 22 d. daryta nuotrauka Viduržemio jūros pakrantėje, Antalijos pietuose, Turkijoje. Tą ankstyvą rytą danguje spindėjo šviesi Venera ir dylantis Mėnulio pjautuvas. Paskaičiavęs, kaip maždaug turėtų šviesti supernova – tarp Veneros ir Mėnulio jaunaties ryškumo – astronomas skaitmeninėje iliustracijoje pripiešė prieš tūkstantį metų dangų puošusią susprogusią žvaigždę. Žvaigždę jis patalpino toje vietoje, kur ji ir sužibo – pietų pusrutulio Vilko žvaigždyne, o vandens paviršiuje liko atsispindėti Mėnulio šviesa.
