Kerintis žiburys tamsiame pietinio dangaus skliaute, Didysis Magelano Debesis, čia matomas nufotografuotas per siaurą filtrą, praleidžiantį tik raudoną, vandenilio atomų spinduliuojamą, šviesą. Didelę energiją nešančios žvaigždžių šviesos jonizuoti vandenilio atomai išspinduliuoja tam tikras vandenilio alfa (H alfa), regimai raudonos šviesos bangas, kada elektronas atgal prisijungia joną (rekombinuoja) ir pereina į mažesnės energijos būvį. Todėl šioje Didžiojo Magelano Debesies nuotraukoje atrodo tarsi priberta vandenilio dujų debesų žievelių, apsupusių masyvias, jaunas žvaigždes. Stiprių žvaigždinių vėjų ir ultravioletinių spindulių radiacijos išskaptuoti švytintys vandenilio debesys vadinami H II (jonizuoto vandenilio) sritimi. Šis didelės skyros vaizdas lyg mozaika sudėtas iš 6 nuotraukų, kiekviena – 200 minučių išlaikymo. Tarantulo ūke – didelėje žvaigždėdaros srityje aukščiau centro – irgi matyti daugybė tarpusavyje sukibusių žievelių. Mūsų Galaktikos palydovė, Didžiojo Magelano Debesies galaktika, yra maždaug 15 tūkstančių šviesmečių skersmens ir nutolusi vos 180 tūkstančių nuo mūsų Auksinės Žuvies žvaigždyne.
