Šioje dailininko vizijoje – kvapą gniaužiantis Saturnas tolumoje ir svetimos žemės ledo vulkanai – lediniai geizeriai, besiveržiantys iš Encelado paviršiaus siaurų plyšių. Didingus fontanus atrado Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio prietaisai, kai praeitais metais jis praskriejo visai netoli šviesaus ir spindinčio vidinio Saturno palydovo. Mokslininkai spėja, kad čiurkšlės veržiasi iš arti paviršiaus glūdinčių kišenių, pilnų skysto vandens, kurio temperatūra – maždaug 273 Kelvinų (0 laipsnių Celsijaus) – karšta, palyginti su tolimojo palydovo paviršiaus temperatūra – 73 K (-200° C). Ledo vulkanai liudija, kad mažytis, vos 500 kilometrų skersmens palydovas, stebėtinai aktyvus, ir tai dar viena vieta Visatoje, kur galima ieškoti vandens ir gyvybės užuomazgų už Žemės ribų. Manoma, kad Encelado ledo vulkanai taip pat prisideda prie blausaus, tačiau plataus Saturno E žiedo.
