Palydovas pasmerktas. Marsas, graikų karo dievo vardą nešiojanti planeta, turi du nedidelius palydovus – Fobą ir Deimą, pavadintus graikų mitologijos išgąsčio ir baimės dievų vardais. Gali būti, kad šie palydovai kadaise skriejo asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio, o gal ir dar toliau Saulės sistemos pakraščiuose, būdami asteroidais, kol juos pagavo Marso planeta. Šioje įspūdingoje spalvotoje nuotraukoje, kurios skiriamoji geba – 7 metrai viename taške, fotografuotoje iš „Marso Ekspreso“ (Mars Express) erdvėlaivio, didesnysis raudonosios planetos palydovas – Fobas – iš tiesų matyti nusėtas kraterių tarsi asteroidas. Tačiau Fobas skrieja taip arti Marso – maždaug 5800 km virš paviršiaus, palyginus su 400 tūkstančių km nuo Žemės paviršiaus skriejančiu Mėnuliu – kad gravitacijos bangos visąlaik jį traukia žemyn. Gali būti, kad maždaug po 100 milijonų metų Fobas įsirėš į planetos paviršių, o gal jį sutrupins į gabalėlius nepermaldaujama Marso gravitacija, ir lūženos pabirusios žiedu skries aplink karo dievo planetą.
