Prieš aštuonerius metus pirmą kartą mokslininkai įrodė, kad didžioji mūsų Visatos energijos dalis slypi ne žvaigždėse ir galaktikose, bet yra susijusi su pačia erdve ir jos savybėmis. Kosmologų kalba kalbant, tolimąsias supernovas tiriant buvo apskaičiuota didelė kosmologinė konstanta (žymima graikiška didžiąja lambda – Λ). Mintis apie kosmologinę konstantą nėra nauja, ji atsirado kartu su šiuolaikinės reliatyvistinės kosmologijos pradžia. Tačiau tokių tvirtinimų daugelis astronomų nepripažino dėl to, kad energija, susijusi su šia Λ, tokia nepanaši į visas kitas mūsų žinomos Visatos savybes, dėl to, kad Λ reikšmė atrodė esanti nedidelė pagal kitų tyrimų duomenis, ir dar dėl to, kad kitas mažiau neįtikėtinas kosmologijos – mūsų Visatos gimimo ir mirties – teorijas be Λ, puikiai buvo galima patvirtinti tyrimų duomenimis. Tačiau mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad kosmologinei konstantai skaičiuoti buvo pasiūlytas tiesioginis ir patikimas tyrimų metodas, o jam vadovavo pasaulinio garso astronomai. Per pastaruosius aštuonerius metus atskirų astronomų grupės tęsė tyrimus, kurie vis dėlto tik patvirtino nerimą keliančią Λ reikšmę. Šioje nuotraukoje, darytoje vienos iš šių astronomų grupių, matote supernovą, 1994 m. sužibusią spiralinės galaktikos pakraščiuose.
